Čia pateikiamas jos interviu su Kevinu Sheivesu – Nacionalinio demokratijos fondo Tarptautinio demokratijos studijų forumo asocijuotu direktoriumi ir Kinijos specialistu, bendradarbiavusiu su JAV Valstybės departamentu, USTR, Gynybos departamentu ir Kongresu.
– Paaiškinkite Kinijos iššūkio globaliai demokratijai mastą.
– Nesileidžiant į šaltojo karo analogijas, galime teigti, kad šiandien pasaulis kovoja, kad apsaugotų idėjas, vertybes ir suverenias demokratijas nuo išorės įtakos ir kišimosi.
Aštriosios valdžios (angl. - sharp power, kai viena šalis naudoja manipuliacinę diplomatinę politiką, siekdama paveikti ir pakenkti kitos šalies politinei sistemai) samprata rodo, kaip autoritarinės vyriausybės riboja laisvą saviraišką, neutralizuoja nepriklausomas institucijas ir iškreipia politinę aplinką.
Tokių pavyzdžių matome Rusijoje, Irane, Venesueloje ir tam tikrose Persijos įlankos valstybėse. Tačiau tik Kinija gali susieti ekonominę ir diplomatinę galią su pasaulinėmis ambicijomis ir pražūtingais tikslais.
Kinija kenkia demokratinių valstybių gyvybei
Kinijos veiksmai, vadovaujami Kinijos komunistų partijos (KKP), yra subtilesni, nei Rusijos bandymai kištis į kitų šalių politiką. Jais siekiama demokratinėse šalyse sukurti KKP palankią aplinką ir jie labiau orientuoti į kooptaciją, o ne painiavos kūrimą. Kinija pastaraisiais metais įrodė, kad nori formuoti tai, kaip demokratinėse šalyse mąstoma, kaip ten vartojama informacija, kaip plėtojamas verslas ir vystosi politinė kultūra.
Tai nėra viešoji diplomatija ar švelnioji jėga – Kinija kenkia demokratinių valstybių gyvybei. Deja, tokios Kinijos kampanijos, kokią ši šalis vykdė prieš, pavyzdžiui, Australiją (kur matėme prievartos, dezinformacijos, cenzūros ir piktnaudžiavimo įtaka) yra labai įprastos net tariamai demokratinėse šalyse – nesvarbu, jos tolimos ar artimos Kinijai.
