Rugpjūčio 1-ąją ambasadorius Qi Qianjinas Sirijos režimo naujienų portalui „Al Watan“ teigė, kad Kinijos „kariuomenė yra pasiryžusi kartu su Sirijos kariuomene kovoti prieš teroristus Idlibo provincijoje ir bet kurioje kitoje Sirijos dalyje“.
Tuomet Qi Qianjinas labai teigiamai atsiliepė apie Kinijos ir Sirijos karinį bendradarbiavimą.
Savo ruožtu Kinijos gynybos atašė Sirijoje Wong Roy Changas teigė, kad Sirijos ir Kinijos kariuomenių bendradarbiavimas „tęsiasi“.
„Mes – Kinija ir jos kariuomenė – norime vystyti santykius su Sirijos kariuomene. O dalyvavimas Idlibo operacijoje reikalauja politinio sprendimo“, – sakė Wong Roy Changas.
Ilgą laikė sklido gandai, kad Kinija į Siriją siuntė kariuomenės patarėjus ar specialiąsias pajėgas. Vis dėlto kol kas šie gandai nebuvo patvirtinti įrodymais, Kinija juos neigė.
Jei Kinija, kaip teigė ambasadorius, įsitrauks į konfliktą Sirijoje, šalies geopolitinėje strategijoje įvyks didžiulis pokytis – ligi šiol Pekinas susilaikydavo nuo bet kokios intervencijos.
Proga pasiruošti karui?
Kai Sirijoje prasidėjo konfliktas, Kinija palaikė Rusiją. Savo ruožtu Maskva remia Sirijos prezidentą Basharą al Assadą, pavyzdžiui, vetuoja Jungtinių Tautų (JT) Saugumo tarybos rezoliucijas, kurios būtų leidusios nešališkai ištirti kai kuriuos įvykius.
Anksčiau nepritarimą išreikšdavusi susilaikymu, Kinija vis dažniau naudojasi veto teise.
Kodėl Kinija turėtų pakeisti dešimtmečius besitęsiančią politiką ir įsitraukti į užsienio konfliktą Vidurio Rytuose?
Tam yra trys potencialios priežastys: Xi Jinpingo siekis modernizuoti kariuomenę, augantis nerimas dėl Sirijoje kovojančių kinų džihadistų, kurie gali grįžti į Kiniją, taip pat noras gauti itin pelningas sutartis Sirijos infrastruktūros atstatymo darbams.
Kol kas jas daugiausia pasigviešė Rusijos ir Irano įmonės.
A.Grace: „Atsižvelgiant į Kinijos Liaudies išvadavimo armijos planavimą ir pajėgumus, jiems reikia patobulėti dalyvaujant tikrame mūšyje.“
„Atsižvelgiant į Kinijos Liaudies išvadavimo armijos planavimą ir pajėgumus, jiems reikia patobulėti dalyvaujant tikrame mūšyje“, – teigė Abigail Grace, dirbusi JAV Nacionalinio saugumo taryboje.
„Tam, kad pasiektų modernizacijos kampanijos įgyvendinimui reikalingą kokybę, jiems neužtenka pratybų, – pridūrė ji.
Tai – viena iš priežasčių, kodėl Kinija pastaruoju metu kur kas aktyviau dalyvauja JT taikos palaikymo misijose. 2015 m. Xi Jinpingas įsipareigojo šioms misijoms skirti 8 000 karių – 20 proc. visų JT taikdarių.
Pasak Vokiečių Maršalo fondo Azijos programos analitiko Andrew Smallo, Kinijos ginkluotosioms pajėgoms reikia išbandyti savo įrangą ir pajėgumus.
„Tai nėra netikėta. Tai galima palyginti su Vidurio Rytuose veikiančiomis JAV – JAV visada naudojasi šiais karais, kad patobulėtų“, – teigė A.Smallas.
JAV gynybos departamentas nesutiko atsakyti į „The Daily Beast“ klausimus apie karinį Kinijos įsitraukimą Sirijoje.
Intervenciją pateisins terorizmu
Kyla klausimas, kaip Kinija pateisintų karinę intervenciją kitoje šalyje, kai kertinis jos užsienio politikos principas yra nesikišimas?
Pasak „The Daily Beast“, čia būtų galima pasitelkti kovą su terorizmu.
Metų metus Pekinas malšino nedidelio lygio sukilimą Sindziango provincijoje, kurioje gyvena uigūrų tautinė mažuma. Pastaruoju metu nedidelė uigūrų dalis atsigręžė į islamistinį radikalizmą, įkūrė Turkistano islamistinę partiją (TIP).
Partijos atstovai teigia, kad jų tikslas – kovoti už nepriklausomybę, todėl nenuostabu, jog Kinija šią partiją mato kaip egzistencinę grėsmę.
Keli tūkstančiai jai priklausančių kovotojai pastaraisiais metais iš Turkijos ir kitų regionų, kur judėjimas sėkmingai palietė nedideles dalis uigūrų diasporos dalis, išvyko kovoti į Idlibą.
„Yra daug kinų uigūrų, kurie, užgrūdinti mūšyje įgytos patirties, dabar su šeimomis gyvena kaimelyje netoli Idlibo“, – teigė Vidurio Rytų instituto konfliktų sprendimo programos direktorės Randa Slim.
K.Slim: „Kinija nori, kad problema liktų Sirijoje, o tai reiškia, kad TIP kovotojai yra nužudomi ar suimami ir negrįžta į Kiniją.“
„Kinija nori, kad problema liktų Sirijoje, o tai reiškia, kad TIP kovotojai būtų nužudyti ar suimti ir negrįžtų į Kiniją“, – sakė ji.
Būtent kova su terorizmu padėtų Kinijai išvengti užsienio politikos paradokso, kurį sukeltų intervencija Sirijoje.
„Kadangi teritorinis Sindziango vientisumas lyderiams Pekine yra esminis interesas, kovoti su uigūrų veikla (tikra ar ne) užsienyje leistų jiems išlaikyti doktikros vientisumą“, – tikino A.Grace.
Viskas dėl pinigų?
Be to, ciniški oportunistai Sirijoje turi galimybę užsidirbti daug pinigų. Sunaikinti tiltai, keliai, mokyklos, ligoninės ir vyriausybės įstaigos – potencialios atstatymo darbų galimybės statybų įmonėms.
Konfliktui išsiplėtus, daug tokių sutarčių laimėjo Rusijos ir Irano kompanijos.
Nors investicijos į infrastruktūrą – viena pagrindinių Pekino, vykdančio pasaulinę „Vieno diržo, vieno kelio“ iniciatyvą, stiprybių, Kinija kol kas laikėsi nuošalyje.
„Apie tai reikia galvoti atsižvelgiant į platesnes derybas dėl Kinijos pagalbos atstatant šalį, – teigė R.Slim. – Sirija neturi pinigų, Rusija neturi pinigų. Tačiau Kinija turi. O kadangi Idlibe yra keli tūkstančiai TIP kovotojų, Kinija turi priežasčių kovoti.“
Jei Kinija skirs pakankamai išteklių mūšiui dėl paskutinės Sirijos sukilėlių tvirtovės, ji turėtų daugiau šansų laimėti sutarčių dėl atstatymo darbų.
Vis dėlto Kinijos įsitraukimą į konfliktą turėtų palaiminti Rusija, kuri save mato kaip pagrindinę užsienio jėgą Sirijos kare.
R.Slim: „Jei bus priimtas sprendimas dalyvauti mūšyje dėl Idlibo, sunaikinti teroristines grupuotes ir įtvirtinti režimo kontrolę regione, tą sprendimą priims Maskva ir Pekinas.“
„Jei bus priimtas sprendimas dalyvauti mūšyje dėl Idlibo, sunaikinti teroristines grupuotes ir įtvirtinti režimo kontrolę regione, tą sprendimą priims Maskva ir Pekinas“, – teigė R.Slim.