Pekinas įtūžo, kai M.Pompeo šių žudynių 30-ųjų metinių išvakarėse pasakė, kad Vašingtonas nebeturi vilties, jog Kinijoje galima pažanga žmogaus teisių srityje.
Kinijos ambasados Pekine atstovo pareiškime sakoma, kad bet kieno mėginimai „su Kinijos žmonėmis elgtis globėjiškai arba juos bauginti... tik atsidurs istorijos sąšlavyne“.
Pasak atstovo, M.Pompeo pasinaudojo „žmogaus teisių pretekstu“, darydamas pareiškimą, kuriuo „šiurkščiai įsikišo į Kinijos vidaus reikalus, užsipuolė jos sistemą ir apšmeižė jos vidaus bei užsienio politiką“.
„Tai yra kinų tautos įžeidimas bei tarptautinės teisės ir pagrindinių normų, reglamentuojančių tarptautinius santykius, šiurkštus pažeidimas. Kinija reiškia savo didelį nepasitenkinimą ir tvirta nepritarimą“, – sakoma pareiškime.
Pekinas uoliai stengiasi, kad niekaip nebūtų minimas žiaurus protestų Tiananmenio aikštėje numalšinimas, per kurį buvo nukauta šimtai, galbūt daugiau nei tūkstantis beginklių civilių, kai Kinijos valdžia, siekusi užgniaužti studentų vadovautą judėjimą, pasiuntė prieš demonstrantus tankus ir karius.
Pekino pareiškime užsiminama tik apie „politinį incidentą 9-ojo dešimtmečio pabaigoje“ ir nurodoma, kad Kinijos vyriausybė ir liaudis jau seniai „priėmė verdiktą“ šiuo klausimu.
„Kinijoje žmogaus teisės išgyvena visų laikų palankiausią laikotarpį, – pareiškė ambasada. – Kinija tvirtai pasiryžusi eiti taikaus vystymosi keliu, taip pat (skatinti) žmogaus teisių plėtrą Kinijoje ir visame pasaulyje ir jau įnešė reikšmingą indėlį į tarptautinį žmogaus teisių reglamentavimą. Tai yra faktas, pripažįstamas visų nešališkų žmonių.“
