Pastaraisiais metais Kinijos ir JAV santykiai smarkiai pašlijo dėl nesutarimų įvairiais klausimais, įskaitant žmogaus teises, prekybą ir konkurenciją technologijų srityje, o autonominis, demokratiškai valdomas Taivanas tapo naujausiu įtampos židiniu.
Kinija laiko šią salą savo teritorija ir žada vieną dieną ją susigrąžinti, prireikus – jėga. Ji uoliai stengiasi izoliuoti Taivaną tarptautinėje arenoje ir niršta dėl bet kokių mėginimų traktuoti jį kaip nepriklausomą valstybę.
Nors dauguma valstybių diplomatiškai pripažįsta ne Taibėjų, o Pekiną, daugelis jų palaiko tvirtus neoficialius ryšius su sala, nepaisydamos Kinijos pykčio.
Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi ketvirtadienį transliuotame interviu valstybinei televizijai CCTV ir oficialiajai naujienų agentūrai „Xinhua“ įspėjo, kad Vašingtono kišimasis gali atvesti prie pavojingos padėties.
„JAV sulaužė pažadus, kuriuos davė, kai Kinija ir JAV užmezgė diplomatinius ryšius. Jos toleravo ir skatino „Taivano nepriklausomybės“ jėgas bei bandė iškreipti ir pakirsti vienos Kinijos principą“, – sakė ministras.
„Dėl to Taivanas atsidurs labai pavojingoje padėtyje, o Jungtinėms Valstijoms gali tekti sumokėti nepakeliamą kainą“, – pridūrė jis.
Anksčiau šį mėnesį JAV prezidentas Joe Bidenas pakvietė Taivaną į virtualų daugiau kaip 100 šalių viršūnių susitikimą demokratijos klausimais, smarkiai supykdydamas kvietimo negavusią Kiniją.
Praėjusį mėnesį J.Bidenas apibūdino Taivaną kaip „nepriklausomą“, tačiau vėliau patikslino savo ištartą frazę ir patvirtino, kad Vašingtono pozicija salos atžvilgiu nepakito.
Remiantis Taivano aktu, Jungtinės Valstijos nepripažįsta Taivano nepriklausomybės, bet padeda salai rūpintis savo gynyba.
Kinija bet kokį oficialų „nepriklausomo“ Taivano paminėjimą laiko provokacija ir nekart grasino šalims, palaikančioms Taibėjaus apsisprendimo siekį.
Pastaraisiais mėnesiais Kinija vis garsiau žvangina ginklais aplink Taivaną. Kinų naikintuvai ir bombonešiai, galintys gabenti branduolinį ginklą, nuolat pažeidinėja salos oro gynybos zoną. Praėjusį mėnesį Taivane apsilankius grupei amerikiečių įstatymų leidėjų, Pekinas surengė karines pratybas prie Taivano sąsiaurio.
Taivanas yra valdomas atskirai nuo žemyninės Kinijos nuo 1949 metų, kai nacionalistai, pralaimėję pilietinį karą, pabėgo į šią salą ir įkūrė alternatyvią vyriausybę.
Nuo to laiko 24 mln. gyventojų turinti sala virto gyvybinga demokratija ir svarbiu technologijų centru, todėl daugelis, įskaitant prezidentę Tsai Ing-wen, siekia įtvirtinti atskirą Taivano identitetą, nors Pekinas šias pastangas laiko separatizmu.