Nuo antradienio 6 val. iki trečiadienio 6 val. Kinijos liaudies išlaisvinimo armija (PLA) prie Taivano pasiuntė 38 karo lėktuvus ir devynis karinio laivyno laivus. Nuo trečiadienio ryto iki vidurdienio buvo pasiųsta dar 30 kinų karo lėktuvų, tarp jų naikintuvų J-10 ir J-16.
32 lėktuvai kirto Taivano sąsiaurio, skiriančio salą ir Kinijos žemyninę dalį, vidurio liniją. Ši linija nėra oficiali, bet abi pusės jos dažniausiai neperžengia. Vėliau trečiadienį dar 23 lėktuvai kirto vidurio liniją.
Vėliau šį mėnesį Taivanas planuoja surengti kasmetines karines pratybas „Han Guang“; per jas kariuomenė vykdys kovines užduotis, padėsiančias užkirsti kelią galimai invazijai. Taivanas taip pat surengs kasmetines pratybas „Wan An“, kurių tikslas – parengti civilius gyventojus stichinėms nelaimėms ir evakuacijai oro antskrydžio atveju.
Kinija tvirtina, kad Taivanas yra jos teritorija, ir pastaraisiais metais, didindama prie Taivano siunčiamų karinių lėktuvų skaičių, reiškė nepasitenkinimą politine veikla Taivane. Praėjusiais metais Pekinas taip pat pradėjo siųsti savo karinius laivus ir dronus patruliuoti aplink Taivaną.
Per antradienio ir trečiadienio manevrus Kinijos bombonešiai H-6 skrido didele kilpa į pietus nuo Taivano.
Didžiausios pastarųjų metų kinų karinės pratybos buvo atsakas į tuometnės JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitą Taivane praėjusių metų rugpjūtį. Kinija paleido raketų virš salos, be to, karinės pratybos sutrikdė prekybos laivybą Taivano sąsiauriu ir privertė lėktuvus keisti skrydžių maršrutus.
Balandį PLA surengė didelio masto kovinės parengties pratybas ore ir vandenyse aplink Taivaną, reaguodama į salos prezidentės Tsai Ing-wen susitikimą su dabartiniu JAV Atstovų Rūmų pirmininku Kevinu McCarthy.