Kinija viliasi, kad kitą savaitę prasidėsianti olimpiada taps jos „minkštosios galios“ triumfu, nors kai kurios didžiosios Vakarų šalys paskelbė žaidynių diplomatinį boikotą dėl Pekino vykdomų žmogaus teisių pažeidimų, o kibernetinio saugumo bendrovės įspėjo sportininkus dėl skaitmeninio sekimo rizikos.
Prieš stipriausių pasaulio atletų atvykimą į Pekiną kinų aktyvistų bendruomenė sulaukė įprasto valdžios spaudimo.
Aštuoni aktyvistai naujienų agentūrai AFP sakė, kad nuo gruodžio pradžios buvo suvaržytos jų galimybės naudotis savo „WeChat“ paskyromis. Kai kurios paskyros buvo visiškai blokuotos, todėl aktyvistams teko iš naujo registruotis.
Suvaržymų buvo imtasi valdžiai sulaikius du iškilius žmogaus teisių aktyvistus – teisininką Xie Fengą ir rašytoją Yang Maodongą. Be to, nuo gruodžio pradžios neturima jokių žinių apie dar vieną žmogaus teisių advokatą, ir jo artimieji mano, kad jis sulaikytas ir laikomas slaptoje vietoje.
„Ši „WeChat“ paskyrų uždarymo audra per stipri ir beprecedentė“, – sakė žurnalistė veteranė Gao Yu, kurios paskyra buvo blokuota gruodžio 20 dieną.
Pekinas dažnai blokuoja disidentų paskyras socialiniuose tinkluose ir įveda jų judėjimo suvaržymų politiškai jautriais laikotarpiais, pavyzdžiui, per Kinijos komunistų partijos suvažiavimus ar svarbias metines, tokias kaip 1989 metų kruvinų įvykių Tiananmeno aikštėje minėjimai.
Šių metų gale vyks svarbus Kinijos komunistų partijos suvažiavimas, kurio metu autoritarinis prezidentas Xi Jinpingas turėtų būti perrinktas trečiai kadencijai ir dar labiau sutvirtinti savo valdžią.
Prieš Pekino olimpiadą valdžia ėmėsi represijų, analogiškų priemonėms, kurias taiko per kitus svarbius renginius.
„Vyriausybė siekia užsitikrinti, kad žmonės neperžengs ribos internete ir nebus baksnojama į apgaulingą tobulų žiemos olimpinių žaidynių išorę“, – sakė tarptautinės žmogaus teisių organizacijos Kinijos reikalų ekspertė Yaqiu Wang.
Visur naudojama programėlė
Technologijų milžinės „Tencent“ programėlė „WeChat“ yra neatsiejama dalis kasdienio gyvenimo Kinijoje: vartotojai per ją gauna įvairias paslaugas, pavyzdžiui, moka už prekes ir skenuoja sveikatos pažymėjimus, leidžiančius pateikti į viešas vietas.
„Pažįstu daug žmonių, kuriems pastaruoju metu buvo draudžiama rašyti žinutes grupiniuose pokalbiuose arba skelbti „WeChat“ „akimirkas“, – su anonimiškumo sąlyga sakė Pekine dirbantis teisininkas, kurio paskyros funkcionalumas buvo apribotas praėjusį mėnesį.
Pekine gyvenanti rašytoja Zhang Yihe teigė, kad sausio 8 dieną jos „WeChat“ paskyroje buvo apriboti grupiniai pokalbiai ir „akimirkos“ – į „Facebook“ ar „Instagram“ „istorijas“ panaši funkcija.
Cinghua universiteto sociologijos profesorė Guo Yuhua patvirtino, kad tą pačią dieną jos paskyra buvo užblokuota visam laikui, o žymus juristas He Weifangas pareiškė su tokia pačia situacija susidūręs sausio 9-ąją.
„Ar tai neprilygsta asmens pašalinimui iš viešosios erdvės?“ – klausė Guo Zhang ir pridūrė, kad dabar ji tegali siųsti „WeChat“ žinutes atskiriems vartotojams.
„Olimpinės žaidynės ir pasiruošimas joms yra labai jautrus laikotarpis“, – pridūrė vienas Pekine dirbantis aktyvistas, kurio paskyra per pastaruosius du mėnesius buvo ribojama du kartus.
„Tencent“ neatsakė į prašymą pateikti komentarų.
Persekiojimas realiame gyvenime
Per pastarąsias kelias savaites kinų policija sulaikė du žinomus teisių aktyvistus, įtariamus „antivalstybinės veiklos kurstymu“, teigiama oficialiuose pranešimuose, su kuriais susipažino AFP.
Vienas iš sulaikytųjų, Yang Maodongas, nespėjo pasimatyti su savo žmona Jungtinėse Valstijose – ji mirė sausio pradžioje.
Antras sulaikytasis yra žmogaus teisių gynėjas Tang Jitianas, praėjusį mėnesį dingęs Pekine, keliaudamas į ES minimos Žmogaus teisių dienos renginį. Jo giminaičiai AFP sakė manantys, kad jam taikoma slapto sulaikymo forma, paprastai naudojama prieš disidentus – galimai jo gimtojoje Dziino provincijoje.
„Nežinome, kur jis yra. Pranešiau policijai apie jo dingimą, bet jokių rezultatų nesulaukiau“, – sakė giminaitis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, nes bijojo užsitraukti valdžios nemalonę.
„Man pasakyta, kad tai neatitinka [dingimo] bylos iškėlimo reikalavimų ir kad jis nuskenavo sveikatos kodą Dzilino provincijoje“, – pridūrė jis.
Kinijoje nacionalinio saugumo įstatymo pažeidėjai kartais ne vieną mėnesį praleidžia nuo išorinio pasaulio atskirtoje areštinėje, kol teisėsauga ruošia jiems kaltinimus ar atskleidžia jų likimą.
Tiek Dzilino, tiek Pekino viešojo saugumo biurai neatsakė į prašymus pakomentuoti.
Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) elektroniniu paštu atsiųstame atsakyme pabrėžė „neturintis nei įgaliojimų, nei galimybių keisti suverenios šalies įstatymų ar politinės sistemos“. TOK pareiškė, kad privalo „išlikti neutralus visais pasauliniais politiniais klausimais“.
Pekino olimpiados organizatoriai savo ruožtu AFP sakė, kad jie „nepritaria sporto politizavimui“ ir apie šiuos dalykus „nieko nežino“.
Tuo metu laisvėje esantys aktyvistai apgailestauja, kad esant dabartinei politinei situacijai vis labiau ribojama žodžio laisvė.
„Erdvės viešajam diskursui lieka vis mažiau ir mažiau“, – pareiškė He Weifangas.
