Kinijos užsienio reikalų ministerija šias pastabas pateikė 12 punktų dokumente dėl „politinio [krizės] sureguliavimo“, parengtame per Rusijos invazijos į Ukrainą pirmąsias metines.
Dokumentas pasirodė po Vakarų mestų kaltinimų, kad Kinija svarsto galimybę apginkluoti Rusiją – pats Pekinas šį teiginį atmetė kaip „melagingą informaciją“.
„Visos šalys turėtų remti Rusiją ir Ukrainą joms dirbant ta pačia kryptimi ir kuo greičiau atnaujinant tiesioginį dialogą“, – sakoma penktadienį ministerijos interneto svetainėje paskelbtame dokumente.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pagrasinęs šiame kare panaudoti branduolinius ginklus.
Kinija aiškiai pasisakė ne tik prieš branduolinių ginklų naudojimą, bet ir prieš grasinimą juos dislokuoti.
„Branduoliniai ginklai neturi būti naudojami, branduoliniai karai neturi būti kariaujami. Reikia priešintis grasinimui branduoliniais ginklais ar jų naudojimui“, – sakoma pareiškime.
Pekinas taip pat pabrėžė, kad reikia apsaugoti civilius gyventojus.
„Konflikto šalys turėtų griežtai laikytis tarptautinės humanitarinės teisės, vengti atakų prieš civilius gyventojus ar civilinius objektus“, – sakoma pareiškime.
Jungtinės Valstijos iš karto sukritikavo šį dokumentą, o prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais pareiškė, kad karas „galėtų baigtis rytoj, jei Rusija nustotų pulti Ukrainą ir išvestų savo pajėgas“.
„Mano pirmoji reakcija yra ta, kad galima sustoti ties pirmuoju punktu – gerbti visų šalių suverenitetą“, – televizijai CNN sakė Jake'as Sullivanas.
„Ukraina nepuolė Rusijos. NATO nepuolė Rusijos. Jungtinės Valstijos nepuolė Rusijos, – teigė jis. – Rusija jau pralaimėjo šį karą. Rusijos tikslai šiame kare buvo ištrinti Ukrainą iš žemėlapio, įtraukti ją į Rusijos sudėtį. Jiems nepavyko to padaryti ir jie negali to padaryti.“
Strateginės sąjungininkės
Glaudžius ryšius su strategine sąjungininke Rusija palaikanti Kinija stengiasi vaizduoti save neutralia šio karo atžvilgiu šalimi.
Rytų Azijos milžinės diplomatijos vadovas Wang Yi trečiadienį Maskvoje susitiko su V. Putinu ir Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.
Kinijos valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“ po susitikimo paskelbtame pranešime cituojami jo žodžiai, kad Kinija nori „stiprinti politinį pasitikėjimą (ir) strateginį koordinavimą“ su Rusija.
Po Wang Yi vizito Maskva pareiškė, kad Pekinas pristatė savo požiūrį į „politinį konflikto sureguliavimą“.
Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį teigė nematęs jokio Kinijos taikos plano ir prieš jį vertindamas norėtų pasiūlymą aptarti su Pekino atstovais.
Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Kinija siūlo V.Putinui diplomatinę ir finansinę paramą, tačiau susilaiko nuo atviro karinio įsitraukimo ar letalių ginklų siuntimo.
Kinijos valstybės kontroliuojamos įmonės tiek Rusijai, tiek Ukrainai pardavė žudyti nepritaikytų dronų ir kitos įrangos, tačiau dėl labai reikalingų prekių, pavyzdžiui, bepiločių orlaivių, Maskva buvo priversta kreiptis į Iraną.
Vašingtonas mano, kad ši padėtis dabar gali pasikeisti. Jungtinės Valstijos ir NATO išreiškė susirūpinimą, kad Kinija galbūt planuoja tiekti Kremliui ginklus ir taip paremti jo karo veiksmus. Pekinas tai paneigė.
