Prodemokratiniai protestai, kuriuos iš dalies paskatino visuotinis pasipiktinimas dėl vis labiau ribojamų laisvių Honkonge, tapo didžiausia grėsme Pekino valdymui pusiau autonominiame pietiniame mieste nuo 1997 metų, kai Kinija perėmė jo valdymą iš JK.
Penktadienį D.Raabas telefonu kalbėjosi su Honkongo lydere Carrie Lam, kuriai pabrėžė būtinybę atlikti „išsamų nepriklausomą pastarojo meto įvykių tyrimą“, skelbia JK užsienio reikalų ministerija. Tačiau toks raginimas netruko supykdyti Pekiną.
„Kinija reikalauja, kad Britanijos pusė nedelsdama sustabdytų visus veiksmus, susijusius su Honkongo reikalais, ir kišimąsi į Kinijos vidaus reikalus“, – šeštadienį pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying.
Internete išplatintame pareiškime ji sukritikavo D.Raabo sprendimą skambinti C. Lam ir jį pavadino „klaidingu“, taip pat paragino JK nustoti „kelti bėdas“ Honkonge.
Pekinas prieš vyriausybę nukreiptus protestus pusiau autonominiame regione vis labiau sieja su finansavimu iš Vakarų, tačiau iki šiol pateikė mažai įrodymų paremti savo teiginius, išskyrus kelis Vakarų politikų patvirtinančius pareiškimus.
Praėjusią savaitę Kinijos vyriausybė sukritikavo Vašingtoną po pranešimų, jog keli JAV diplomatai Honkonge susitiko su prodemokratinio judėjimo aktyvistais.
Kinijos užsienio reikalų ministerija paragino Jungtines Valstijas „nedelsiant atsiriboti nuo bet kokių prieš Kiniją veikiančių riaušininkų“ ir „nedelsiant nustoti kištis į Honkongo reikalus“.
Pirmuosius protestus Honkonge išprovokavo visuomenės nepritarimas planuotam ekstradicijos į žemyninę Kiniją įstatymui, o neilgai trukus mitingai peraugo į judėjimą dėl didesnės apimties demokratinių reformų ir laisvių apsaugos.
Praėjusią savaitę mieste įvyko retas visuotinis streikas ir didžiausi neramumai per du demonstracijų mėnesius: policijai teko dešimtyje vietų panaudoti 800 ašarinių dujų tūtų per vieną dieną.
Nuo birželio 9 dienos, kai prasidėjo protestai, jau suimti 420 žmonių, rugpjūčio pradžioje nurodė Honkongo policija.
