Ekspertai skaičiuoja, kad Sindziange į „perauklėjimo stovyklas“, dažnai prilyginamas koncentracijos stovykloms, buvo uždaryta daugiau nei milijonas musulmonų uigūrų ir kitų etninių mažumų atstovų.
Antradienį Kinija paskelbė, kad dauguma stovyklose buvusių asmenų sėkmingai baigė profesinio rengimo programą.
TAIP PAT SKAITYKITE: 15min paaiškina: kodėl Kinija uždarė milijoną uigūrų į perauklėjimo stovyklas?
„Dauguma išsilavinimą įgijusių ir apmokytų žmonių sugrįžo į visuomenę bei namo. Dauguma sėkmingai užsitikrino darbo vietas susiradę darbus ir pradėję verslus“, – paskelbė Sindziango vicegubernatorius Alkenas Tuniazas.
Sindziango gubernatorius Shohratas Zakiras tikino, kad dauguma stovyklas palikusių žmonių tapo produktyvūs visuomenės nariai. „Daugiau nei 90 proc. rado jiems tinkamus ir patinkančius darbus, gauna pakankamai dideles pajamas“, – kalbėjo jis.
Antradienį paskelbtą informaciją lydėjo paroda, vaizduojanti Sindziangą kaip kelionių kryptį, bei etninių mažumų atstovų, apsirengusių tradiciniais rūbais, šokiai ir dainos. Tai – dalis Kinijos kampanijos, skirtos atremti Vakarų kritiką dėl musulmonų teisių pažeidimų Sindziange.
Praeitą savaitę 22 valstybės, įskaitant Lietuvą, pasirašė Jungtinių Tautų (JT) vyriausiajai už žmogaus teises atsakingai pareigūnei skirtą laišką, kuriame smerkiami Kinijos veiksmus prieš uigūrų mažumą Sindziango regione.
Sindziango pareigūnai pakartojo Pekino liniją, kad šios stovyklos yra profesinio rengimo centrai, būtini potencialių ekstremistų deradikalizacijai ir reintregracijai į visuomenę.
Pasak pareigūnų, 90 proc. palikusių stovykas asmenų įsidarbino, o tai neva rodo programos sėkmę. Jie atmetė įtarimus, kad tai – uigūrų koncentracijos stovyklos: tikino, kad tokie pareiškimai – užsienio šalių ir žiniasklaidos šmeižtas.
„The Wall Street Journal“ atkreipia dėmesį, kad nė vienas pareigūnas nepateikė tikslaus stovyklose uždarytų ar iš jų paleistų asmenų skaičiaus. Paprašytas nurodyti, kiek žmonių šiuo metu yra stovyklose, A.Tuniazas pareiškė, kad skaičius kinta: žmonės nuolat į jas patenka ir yra paleidžiami.
Pareigūnai neatskleidė tikslaus šiuo metu veikiančių „perauklėjimo“ įstaigų skaičiaus. Tyrėjai visoje Sindziango provincijoje užfiksavo daugybę tokių stovyklų.
Ekspertų skepticizmas
„The Wall Street Journal“ rašo, kad tokius Kinijos pareigūnų pareiškimus akademikai ir užsienyje gyvenantys uigūrų aktyvistai įvertino skeptiškai. Pasak jų, net ir paleisti iš stovyklų uigūrai yra akylai stebimi, jų laisvė ribojama ir kitais būdais. Jie taip pat gali būti verčiami dirbti griežtai kontroliuojamose gamyklose Sindziange ar kitose Kinijos dalyse.
Pasak Sidnėjaus universiteto istoriko Davido Brophy, tiriančio uigūrų situaciją, sunku apskaičiuoti tikslų iš stovyklų paleistų asmenų skaičių, „nes jie yra situacijoje, kurioje vis dar gresia sulaikymas, jie buvo įbauginti nutraukti ryšius su išoriniu pasauliu“.
„Žinome, kad kai kurie žmonės buvo paleisti, tačiau žinome, kad buvo suimti nauji žmonės“, – „The Wall Street Journal“ sakė D.Brophy.
Istorikas abejojo teiginiais, kad dauguma stovyklas palikusių žmonių sėkmingai įsidarbino. „Kiek šio įsidarbinimo apima priverstinį persikėlimą į kitą Kinijos vietą? Kiek darbo vyksta perauklėjimo stovyklose, kurios buvo paverstos akylai stebimomis gamyklomis?“, – tikino jis.
Suomijoje gyvenantis uigūrų aktyvistas Halmuratas Harris Uyghuras teigė, kad daugybė Sindziango stovyklose atsidūrusių žmonių yra intelektulai, buvę valstybės tarnautojai ar kiti asmenys, jau turėję darbus.
H.H. Uyghuras: „Jei 90 proc. jų rado gerą darbą, norėčiau paklausti, kokia jų profesija buvo prieš sulaikmą? Kiek jų yra į pensiją išėję valstybės tarnautojai, kaip mano tėvai?“
„Jei 90 proc. jų rado gerą darbą, norėčiau paklausti, kokia jų profesija buvo prieš sulaikmą? Kiek jų yra į pensiją išėję valstybės tarnautojai, kaip mano tėvai?“, – sakė jis „The Wall Street Journal“.
Sindziango regione, kuriame gyvena apie 12 mln. uigūrų, daugiausia – musulmonų, ilgą laiką buvo jaučiamos separatistinės nuotaikos. Pekino pastangos tokias nuotaikas nugesinti įgavo pagreitį prezidentu tapus Xi Jinpingui: jis siekia atgaivinti „Šilko kelio“ prekybos kelius kaip dalį savo „Vienos juostos, vieno kelio“ iniciatyvos.
Sindziango gubernatorius Sh.Zakiras aktyviai bando paneigti tarptautinę kritiką dėl Pekino veiksmų regione. Nuo 2018-ųjų jis, lankydamasis užsienyje, gina masinio sulaikymo programą: tikina, kad tai – dosniai aprūpintos profesinio rengimo mokyklos, būtinos visuomenės stabilumo užtikrinimui.
