Kinija surengė didelio masto karines pratybas, nukreiptas prieš Taivaną

Pratybos sutampa su Vokietijos parlamentarų grupės apsilankymu Taivane – ji atskrido pirmadienio rytą. Delegacijai vadovauja parlamento Gynybos komiteto vadovė Marie-Agnes Strack-Zimmermann.

Vokiečių parlamentarai susitiks su Taivano prezidente Tsai Ing-wen, salos Nacionalinio saugumo tarybos vadovu, su Kinija susijusius klausimus sprendžiančia Kontinentinių reikalų taryba.

Kinija pastaraisiais metais didina spaudimą Taivano kariuomenei kone kasdien siųsdama karo lėktuvų ar laivų savarankiškos salos link.

Kinija teigia, kad Taivanas, atsiskyręs 1949 metais po pilietinio karo, yra jos teritorija, ir tvirtina vieną dieną jį susigrąžinsianti, prireikus – jėga.

Sekmadienį pradėtos pratybos pirmadienį tęsiasi, paskelbė Taivano gynybos ministerija, stebinti kinų karo lėktuvus ir karinio jūrų laivyno laivus.

Kinijos veiksmai „smarkiai sutrikdė taiką ir stabilumą Taivano sąsiauryje ir aplinkiniuose vandenyse“, sakoma ministerijos pareiškime.

Nuo sekmadienio 6 val. iki pirmadienio 6 val. Kinijos liaudies išlaisvinimo armija Taivano link pasiuntė 57 karo lėktuvus ir keturis laivus, sakoma pirmadienį ryte paskelbtame taivaniečių ministerijos pareiškime.

28 iš šių lėktuvų kirto Taivano sąsiaurio vidurio liniją – neoficialią ribą, kurią abi šalys iki šiol gerbdavo.

Kinija apie savo pratybas paskelbė sekmadienį maždaug 23 valandą.

„Pagrindinė užduotis buvo treniruotis vykdyti smūgius sausumoje ir puolimus iš jūros“, – sakė Kinijos liaudies išlaisvinimo armijos Rytų teatro vadavietės atstovas Shi Yi.

Gruodžio pabaigoje Kinija Taivano link pasiuntė rekordiškai daug savo karo lėktuvų ir laivų – atitinkamai 71 ir septynis. Tai buvo didžiausios pratybos 2022 metais.

Taivanas trečiadienį pradės savo metines dviejų dienų karines pratybas, turinčias prieš Naujųjų metų pagal Mėnulio kalendorių šventes pademonstruoti salos gynybinius pajėgumus.