Pekinas tvirtina, kad demokratinis ir savivaldus Taivanas yra jo teritorijos dalis, kurią prireikus vieną dieną galėtų užimti jėga, ir didina karinį, diplomatinį ir ekonominį spaudimą salai.
Pekiną papiktino JAV prezidento Joe Bideno požiūris į Taivaną, ypač po to, kai jis pareiškė, kad Vašingtonas gintų Taivaną karinėmis priemonėmis.
Kinija nenurodė nei sekmadienio pratyboms mobilizuotų orlaivių skaičiaus, nei tikslios šių manevrų vietos.
Liaudies išlaisvinimo armija „surengė bendro kovinės parengties patruliavimo ir bendro ugnies smūgio pratybas jūroje ir oro erdvėje aplink Taivano salą“, sakė Rytų teatro vadavietės atstovas Shi Yi.
„Tai griežtas atsakas į JAV ir Taivano valdžios institucijų sąmokslą ir provokacijas“, – tvirtino jis.
Kariuomenė taip pat paskelbė bombonešio, karo laivo ir iš lėktuvo pilotų kabinos darytas nuotraukas, kuriose, jos teigimu, matyti Taivane esantis kalnų masyvas.
Pastaruoju kadru norėta pabrėžti, kaip arti lėktuvas priartėjo prie Taivano pakrantės.
Šeštadienį Kinijos užsienio reikalų ministerija taip pat išreiškė „griežtą nepritarimą“ JAV gynybos įstatymo projektui, kuriuo leidžiama skirti 10 mlrd. dolerių karinę pagalbą ir siekiama paspartinti ginklų pardavimą Taivanui.
Rugpjūtį įtampa pasiekė aukščiausią lygį po JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi kelionės į Taivaną, o kinų kariuomenė protestuodama surengė didžiules karines pratybas aplink salą.
Pekinas piktinasi bet kokiais diplomatiniais veiksmais, galinčiais suteikti Taivanui teisėtumo, ir vis pikčiau reaguoja į Vakarų pareigūnų ir politikų vizitus.
