Derybos buvo surengtos po ištisas savaites trukusių chuntos ir etninių mažumų ginkluotų grupuočių kovų.
„Kinija džiaugiasi, kad Šiaurės Mianmaro konflikto šalys surengė taikos derybas ir pasiekė teigiamų rezultatų“, – sakė užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.
Ji pridūrė, kad Pekinas ir toliau teiks paramą ir padės siekti šio tikslo.
„Manome, kad padėties šiauriniame Mianmare sušvelninimas atitinka visų Mianmaro šalių interesus ir padeda išlaikyti ramybę ir stabilumą Kinijos ir Mianmaro pasienyje“, – teigė Mao Ning.
Naujienų agentūrai AFP nepavyko susisiekti su Mianmaro chuntos atstovu spaudai.
Mianmaro šiaurinėje Šanio valstijoje įsiplieskė susirėmimai po to, kai spalį trijų etninių mažumų grupių ginkluotas aljansas surengė netikėtus išpuolius prieš kariuomenę.
Mianmaro nacionalinio demokratinio aljanso armija (MNDAA), Taangų valstybės išvadavimo armija (TNLA) ir Arakano armija (AA) užėmė dešimtis karinių pozicijų ir miestą, svarbų prekybai su Kinija, o tai, pasak analitikų, yra didžiausias karinis iššūkis chuntai nuo tada, kai ji 2021-aisiais perėmė valdžią.
Praėjusią savaitę chuntos užsienio reikalų ministras susitiko su Kinijos Junano provincijos partijos komiteto sekretoriaus pavaduotoju Kunminge ir aptarė taiką ir stabilumą pasienio teritorijose, pranešė Mianmaro laikraštis „Global New Light of Myanmar“.
Pekinas, kuris yra pagrindinis Mianmaro chuntos sąjungininkas ir ginklų tiekėjas, atsisako vadinti valdžios užgrobimą 2021 metais kaimynėje šalyje perversmu.
Etninių mažumų ginkluotų grupių aljanso puolimas suaktyvino kitus chuntos priešininkus.
Jungtinių Tautų duomenimis, susirėmimai išplito šalies rytuose ir vakaruose ir privertė daugiau kaip pusę milijono žmonių palikti savo namus.
