Apie pratybas Pekinas paskelbė praėjusią savaitę, taip dar labiau padidindamas įtampą po griežtų perspėjimų nesiimti jokių veiksmų dėl Taivano nepriklausomybės.
Pekinas šią salą laiko savo teritorija.
Laivams buvo nurodyta vengti vieno rajono prie Kinijos žemyninės dalies krantų, todėl buvo spėjama, kad pratybose dalyvaus Kinijos vienintelio eksploatuojamo lėktuvnešio vadovaujama flotilė.
Nuo 1979 metų Vašingtonas diplomatiškai pripažįsta ne Taivaną, o Kiniją, bet išlaikė prekybinius santykius su sala ir yra pagrindinis jos ginklų tiekėjas.
Tačiau Taivano gynybos ministerija trečiadienį pranešė, kad pratybose dalyvavo tik sausumoje dislokuota artilerija ir kad tai buvo įprastos šaudymo pratybos.
Pekinas dar nepaskelbė jokios informacijos apie pratybas, kurios, pasak kinų pareigūnų, truks iki vidurnakčio, ir nepateikė jokių detalių, kokia ginkluotė yra naudojama ir kiek karių dalyvauja.
„Kinija specialiai paskelbė netikrą informaciją, kad išpūstų, kad tai atrodytų milžiniška, nors iš tikrųjų yra maža“, – naujienų agentūrai AFP sakė Taivano gynybos ministerijos atstovas Chen Chung-chi.
„Tai pigiausias žodinio bauginimo ir ginklų žvanginimo būdas“, – sakė Chen Chung-chi ir pridūrė, kad tokios pratybos rengiamos kasmet nuo 2007-ųjų, išskyrus praėjusius metus.
Pratybos sutapo su Taivano prezidentės Tsai Ing-wen vizitu Svazilande – viename iš nedaugelio likusių Taibėjaus tarptautinių sąjungininkų.
Kinijos Taivano reikalų biuro direktorius Liu Jieyi pirmadienį sakė, kad pratybos yra „veiksmas siekiant apsaugoti mūsų tėvynės suverenumą ir teritorinį vientisumą“.
Pekino ir Taibėjaus santykiai pablogėjo 2016 metų gegužę į valdžią Taivane atėjus Tsai Ing-wen, pirmiausia dėl to, kad naujoji prezidentė neužėmė pozicijos, kad Taivanas ir Kinija yra viena šalis.
Kinija demokratiškai valdomą salą laiko savo teritorijos dalimi, kurią reikia susigrąžinti, ir neatmeta suvienijimo jėga galimybės.
Pekinas taip pat pyksta dėl Vašingtono ginklų pardavimo Taibėjui. Praėjusį mėnesį Kinija pareiškė protestą JAV prezidentui Donaldui Trumpui pasirašius įstatymo projektą, kuriuo JAV aukščiausio rango pareigūnams leidžiama vykti į Taivaną.
Nuo 1979 metų Vašingtonas diplomatiškai pripažįsta ne Taivaną, o Kiniją, bet išlaikė prekybinius santykius su sala ir yra pagrindinis jos ginklų tiekėjas.
Tsai Ing-wen Demokratinė pažangos partija (DPP) tradiciškai palaiko nepriklausomybę, o neseniai paskirtas premjeras Williamas Lai ją seniai propaguoja.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas kovo 20 dieną sakydamas kalbą perspėjo, kad „visi veiksmai ir triukai siekiant perskirti šalį yra pasmerkti žlugti“.
Tą pačią dieną Kinijos vienintelis lėktuvnešis „Liaoning“ praplaukė Taivano sąsiauriu.
„Psichologinis karas“
„Žemyninė dalis turi kurti karinį spaudimą, kad kita šalis žinotų: nesvarbu, ar tai vyks palaipsniui, ar jie tikrai paskelbs nepriklausomybę, tai visiškai nepriimtina“, – AFP sakė Honkongo televizijos „Phoenix TV“ komentatorius karinėmis temomis Song Zhongpingas.
Šis buvęs Liaudies išvadavimo armijos universiteto dėstytojas prognozavo, kad „Liaoning“ galėtų dalyvauti trečiadienio pratybose, nes tai reiškia „daug privalumų sprendžiant Taivano problemą“.
„Taip galima veiksmingai įgyti oro erdvės kontrolę ir net efektyviai blokuoti JAV ir Japonijos aljanso strategiją kištis į Kinijos planus išspręsti Taivano klausimą“, – sakė jis.
J.M.Cole'as: „Kinijos žiniasklaida didino šių pratybų reikšmę, bet tikrovėje tai bus gan ribota ir šį kartą nepanašu, kad jie pateks į Taivano pusę už ribos Taivano sąsiauryje.“
Flotilė su „Liaoning“ pastarosiomis dienomis dalyvavo pratybose Pietų Kinijos jūroje, antradienį nurodė karinis jūrų laivynas.
Tačiau iki trečiadienio popietės nebuvo pranešimų apie kokius nors kinų karinio laivyno laivus Taivano sąsiauryje.
Pekinas suintensyvino kariškių patruliavimą aplink Taivaną ir diplomatiniu spaudimu stengėsi tarptautiniu mastu izoliuoti salą, kai ten į valdžią atėjo Tsai Ing-wen.
Panama pernai ėmė palaikyti Kiniją. Svazilandas yra vienas iš 20 likusių Taivano sąjungininkų.
Minimos pratybos „yra dalis Pekino psichologinio karo su Taivanu ir, galbūt, priemonė nukreipti dėmesį nuo Tsai vizito užsienyje, priverčiant žiniasklaidą pranešti apie karines pratybas“, sakė Taibėjuje gyvenantis Notingamo universiteto Kinijos politikos instituto bendradarbis J.Michaelas Cole'as.
„Kinijos žiniasklaida didino šių pratybų reikšmę, bet tikrovėje tai bus gan ribota ir šį kartą nepanašu, kad jie pateks į Taivano pusę už ribos Taivano sąsiauryje“, – sakė J.M.Cole'as.
