Kinija vetavo mėginimus suteikti Danijos sostinėje vykusioje klimato konferencijoje priimtam susitarimui teisiškai įpareigojančio dokumento statusą, E.Milibandas rašo dienraštyje „The Guardian“ paskelbtame straipsnyje.
Pasak jo, Pekinas taip pat blokavo susitarimą dėl pasaulinio taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis mažinimo.
„Tai buvo chaotiškas procesas, kurį persekiojo procedūriniai žaidimai, – rašo E.Milibandas. – Procedūrinis vilkinimas iš tiesų tebuvo rimtų ir esminių nesutarimų priedanga.“
„Dauguma šalių, išsivysčiusių ir besivystančių, yra įsitikinusios, kad mūsų planetą galinčią apsaugoti tvarią sutartį galima pasirašyti tik tuo atveju, jeigu visų šalių pažadai arba veiksmai bus teisiškai įpareigojantys, – pridūrė jis. – Tačiau kai kurios svarbiausios besivystančios šalys šiuo metu atsisako tam pritarti. Štai kodėl nepavyko susitarti, kad Kopenhagoje pasiektas politinis susitarimas turėtų virsti teisiškai įpareigojančiu rezultatu.“
„Mes nesusitarėme, kad išmetalų kiekis iki 2050 metų pasaulyje būtų sumažintas 50 proc., o išsivysčiusiose šalyse – 80 procentų, – pabrėžė E.Milibandas. – Abu (pasiūlymus) vetavo Kinija, nors juos palaikė išsivysčiusių ir didžiosios daugumos besivystančių šalių koalicija.“
„Per pastarąsias dvi savaites visuomenei kai kada buvo pateikiamas farso paveikslas. Negalime leisti, kad derybos dėl išties svarbių klausimų būtų dar kartą taip užgrobiamos“, – nurodė jis.
Kopenhagoje susirinkę pasaulio lyderiai pažadėjo siekti, kad mūsų planetos klimatas nepašiltėtų daugiau nei 2 laipsniais Celsijaus, tačiau nenustatė konkrečių taršos mažinimo rodiklių, kurie turėtų būti pasiekti iki 2020 ir 2050 metų.
Taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis mažinimas yra pagrindinis veiksnys, galintis pažaboti atmosferos temperatūros didėjimą.
Pasaulio lyderiai taip pat įsipareigojo skirti 100 mlrd. dolerių neturtingoms šalims, kurios gali labiausiai nukentėti nuo pasaulinio klimato šiltėjimo padarinių, tačiau konkretus mokėjimo planas taip pat nebuvo priimtas.
