Ginčas dėl teritorijos, kurios dugne gausu gamtos išteklių, vandenyje – jūros gėrybių ir žuvies, o ant vandens driekiasi svarbus laivų kelias, nėra naujas. Toks, kokį jį turime pastaruoju metu, susiformavo dar XX amžiaus viduryje, kai Azijos valstybės suvokė šios teritorijos galimą ekonominę naudą. Kaip tik tuomet komunistinė Kinija išsakė savo norą užvaldyti visą plotą Pietų Kinijos jūroje.
Dvi salų grupės greitai buvo užimtos konfliktuojančių pusių: Paraselio salas perėmė Kinija, Spratlio salyno daugumą salų – Vietnamas, likusias Kinija ir dar kelios kaimyninės šalys. Ginčai paaštrėjo pastaraisiais metais, kai vis galingesnis Pekinas nusprendė pakeisti žaidimo taisykles ir savo teritoriją jūroje ėmėsi didinti supildamas naujas salas.
Kinija ne tik kuria dirbtines salas, bet ir keičia senųjų veidą. Nepaisydama Vietnamo, Filipinų ir Malaizijos protestų, kartais prasiveržiančių rimtais konfliktais, kurių metu skęsta laivai ir žūsta jūrininkai, salose plėtojama infrastruktūra, kuriasi kinai.
Šalies valdžia ragina žmones kurtis Paraselio salose, o 1,5 tūkst. gyventojų turinti Sanšos sala jau tapo vienos iš Kinijos perfektūrų sostine.
Ginčai paaštrėjo pastaraisiais metais, kai vis galingesnis Pekinas nusprendė pakeisti žaidimo taisykles ir savo teritoriją jūroje ėmėsi didinti supildamas naujas salas.
Įvairiose Pietų Kinijos jūros vietose, kur Kinija užėmė ar supylė naujas salas, statomi uostai, sandėliai, meteorologinės stotys, net kariniai miesteliai ir oro uostai. Neseniai vienoje saloje užfiksuotas naujas 3 kilometrų pakilimo takas, tinkantis ir sunkiems kariniams lėktuvams.
Iki šiol Kinija plačiai aktyvumo Pietų Kinijos jūroje nekomentavo, teigdama, kad turi teisę savo teritorijoje imtis statybų ir ją apgyvendinti. Vis dėlto Kinijos, Vietnamo, Filipinų, Malaizijos ir Taivano ginčas telkiasi ne ties statybomis, o dėl paties šių salų priklausymo Kinijai. Kitos šalys klausia, kuo remdamasi Kinija šias teritorijas laiko savomis.
Šių metų balandžio 9 dieną Kinijos užsienio reikalų ministerija žengė dar vieną istorinį žingsnį. Nors dėl salų priklausymo nediskutuota, tačiau paaiškinta, kodėl šioje teritorijoje intensyviai dirba geologai ir kam tarnaus statoma infrastruktūra.
Tikslai keli. Pirmiausia – Kinijos gynyba, siekiant apsaugoti šalies nepriklausomybę ir teritorijos vientisumą. Tad Kinija tokiu būdu paprasčiausiai siekia įsitvirtinti užimtose salose. Juk jeigu saloje gyvens 100 proc. kinų, kaip Vietnamas ar Filipinai galės reikšti savo pretenzijas į šias teritorijas.
Be to, Kinija pabrėžia, kad vykdomi statybos darbai Pietų Kinijos jūroje pasitarnaus visoms šios pasaulio dalies šalims, juk tai visuomeniniai objektai. Tarkim, slėptuvės kilus taifūnams, navigacinė įranga, paieškos ir gelbėjimo centrai, meteorologinės stotys ir t.t.
Kinija bando įtikinti pasaulį siekianti tik užtikrinti saugumą, stabilumą ir žvejybos laisvę šiuose strategiškai svarbiuose vandenyse.
Tokiu būdu Kinija bando įtikinti pasaulį siekianti tik užtikrinti saugumą, stabilumą ir žvejybos laisvę šiuose strategiškai svarbiuose vandenyse. Kartu primena, kad niekas Kinijos negali priversti panašių darbų atsisakyti.
Situacija nedžiugina ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Prezidentas Barackas Obama išsakė nuogąstavimus, kad Kinija veikia nepaisydama tarptautinės teisės reikalavimų ir naudojasi savo galia, bandydama kitas valstybes jai paklusti.
Tačiau Kinija panašius kaltinimus atmeta teiginiais, kad tik bando rūpintis saugumu, ko jos jau ne vienerius metus prašo JAV ir Europa – labiau prisidėti sprendžiant tarptautines problemas.
