Tokio smurto, kuris rugsėjo 28-ąją siautė Honkongo gatvėse, specialųjį statusą Kinijos sudėtyje turintis miestas nematė nuo 1967 m., kuomet susidūrimai vyko tarp policijos ir prokomunistinių grupuočių, įkvėptų vado Mao Zedongo kultūrinės revoliucijos. Dėl įvykusių protestų bankai uždarė savo padalinius, esančius centrinėje miesto dalyje, o pagrindinės Honkongo biržos indeksas nukrito 1,4 proc.
Dabar Kinijos lyderiui belieka tikėtis, kad protestai sulėtės. Kitu atveju reikėtų įsakyti nuo protestuotojų išvalyti Honkongo gatves, o tai labai smarkiai pakenktų Kinijos reputacijai prieš spalio mėnesį vyksiantį komunistų partijos susitikimą.
Kinijai ruošiantis minėti 65-ąsias Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimo metines, X.Jinpingas galbūt norės pademonstruoti savo jėgą ir turimą įtaką. Jis jau ėmėsi konkrečių veiksmų prieš suvešėjusią korupciją ir dėl to nemažai aukšto rango pareigūnų neteko postų.
Be to, X.Jinpingas visomis išgalėmis siekia pažaboti Sindziango uigūrų separatistų judėjimą.
Jeigu Pekinas nuspręstų brutaliai susidoroti su protestuotojais Honkonge, tai labai neigiamai paveiktų jo, kaip įstatymo viršenybę ir piliečių išraiškos laisves gerbiančio miesto, įvaizdį.
„X.Jinpingas privalo gerai pagalvoti apie tai, ką tai reiškia jo įvaizdžiui“, – sako Honkongo mokslų ir technologijų universiteto politikos mokslų profesorius Davidas Zweigas.
Dabar Kinijos lyderiui belieka tikėtis, kad protestai sumenks. Kitu atveju reikėtų įsakyti nuo protestuotojų išvalyti Honkongo gatves, o tai labai smarkiai pakenktų Kinijos reputacijai prieš spalio mėnesį vyksiantį komunistų partijos suvažiavimą.
Jeigu būtų nutarta derėtis su protestuotojais, atsirastų rizika, kad demokratinės idėjos iš Honkongo gali persimesti ir į žemyninę Kiniją. Pekinas stengėsi, kad jokia informacija, susijusi su protestais, nepasiektų socialinių tinklų vartotojų.
„Honkongas priklauso Kinijai, tai ypatingojo administavimo zona Kinijoje – Honkongo reikalai yra Kinijos vidaus reikalas“, – pirmadienį pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministro atstovė Hua Chunying.
„Mes tvirtai priešinsimės bet kokiai šaliai visomis priemonėmis, kuri kišasi į Kinijos vidaus reikalus. Mes taip pat nepritariame priemonėms, kuriomis remiama nelegali „Occupy Central“ (Honkongo protestų pavadinimas) veikla“, – pabrėžė H.Chunying.
Jeigu būtų nutarta derėtis su protestuotojais, atsirastų rizika, kad demokratinės idėjos iš Honkongo gali persimesti ir į žemyninę Kiniją.
Studentų organizuotas protestas prasidėjo rugsėjo 26-ąją. Juo buvo reiškiamas nepasitenkinimas Pekino sprendimu, pagal kurį nuo 2017 m. Honkongo vadovo rinkimuose dalyvausiantys kandidatai turėtų būti patvirtinti komiteto, pavaldaus komunistų partijai.
Protestuotojai teigia, kad toks pakeitimas reikštų, jog naujasis lyderis būtų visiškai priklausomas nuo centrinės Kinijos valdžios.
Studentų lyderiai protesto metu reikalavo laisvų rinkimų ir dabartinio miesto vadovo Leung Chun Yingo atsistatydinimo.
Pats Honkongo vadovas L.Chun Yingas paneigė pasirodžiusius gandus, kad Kinijos valdžia planavo protestų malšinimui pasiųsti kariuomenę. Susirėmimuose su demonstrantais buvo pasitelktos tik Honkongo policijos pajėgos.
Honkongas šiuo metu turi ypatingąjį statusą Kinijos sudėtyje. Iki 1997 m. liepos 1-osios. šis miestas beveik pusantro amžiaus priklausė Didžiajai Britanijai.
Buvo sutarta, kad po miesto perdavimo Kinijos administravimui, mažiausiai 50 metų Honkongas turės atskirą ekonominę, teisinę ir politinę sistemas, tačiau užsienio politikos ir gynybos sritys būtų perduotos Pekinui. Nepaisant to, Kinija visokiais būdais stengiasi paveikti Honkongo vidaus politiką.
Pekinas griežtai kovoja su judėjimais Tibete ir Sindziange
Protestai Honkonge šiuo nėra vienintelis Pekinui nerimą keliantis dalykas. Didžiausioje pagal gyventojų skaičių pasaulio valstybėje, kurioje oficialiai gyvena 56 tautos, egzistuoja keletas kovos židinių. Garsiausi iš jų yra Kinijos okupuotas Tibetas ir Sindziangas.
Dar prieš tapdamas prezidentu, X.Jinpingas pareiškė, kad netoleruos jokio judėjimo, kuris sieks Tibeto nepriklausomybės, o regiono separatizmas bus sutriuškintas, rašo bbc.com. Komunistinė Kinijos vyriausybė ir jai lojali žiniasklaida nuolat aiškina, kad Tibetas yra integrali Kinijos dalis, o Pekino politika jam užtikrino ekonominę plėtrą ir klestėjimą.
Kur kas aktyviau nepasitenkinimas asimiliacine Kinijos politika reiškiamas musulmoniškame Sindziango uigūrų autonominiame regione, kuris taip pat vadinamas Rytų Turkestanu.
Tibetiečiai kaltina Pekiną nuolatiniu žmogaus teisių pažeidinėjimu ir budizmo kultūros naikinimu. Kinija taip pat vykdo aktyvią kolonizacijos politiką, kuria siekiama, kad kinai haniai, o ne tibetiečiai, sudarytų Tibeto gyventojų daugumą.
Tibeto dvasinį lyderį Dalai Lamą Kinija nuolat kaltina separatizmo kurstymu, nors pats vienuolis, kuris 1959 m. pasitraukė į Indiją, daugybę sykių viešai pareiškė, kad siekia didesnių laisvių tibetiečiams, o nebūtinai nepriklausomybės.
Nors pasaulio bendruomenę kai kada ir pašiurpina pranešimai apie susideginusius budistų vienuolius, kurie protestuoja prieš Tibeto okupaciją, tačiau šiuo metu aktyvi kova už laisvę šiame Himalajų regione nevyksta.
Kur kas aktyviau nepasitenkinimas asimiliacine Kinijos politika reiškiamas musulmoniškame Sindziango uigūrų autonominiame regione, kuris taip pat vadinamas Rytų Turkestanu. Vien tik per liepos pabaigoje vykusius susidūrimus tarp uigūrų ir vietos policijos pareigūnų žuvo daugiau negu 100 žmonių.
Rugsėjo mėnesį Kinijai lojalus Sindziango teismas apie 25 asmenis nuteisė dėl separatizmo kurstymo. Jiems buvo skirtos bausmės nuo trijų metų laisvės atėmimo iki kalėjimo iki gyvos galvos.
Galiausiai rugsėjo 23-ąją už separatizmo kurstymą kalėti iki gyvos galvos buvo nuteistas vienas uigūrų mokslininkas. Pekinas teigė, kad per jo paskaitas išsakytos mintys, kad Sindziangas pirmiausia priklausė uigūrams, o ne haniams, galėjo pakenkti valstybės interesams ir paskatino žmones prisijungti prie separatistinių grupių.
Uigūrai ne kartą kaltino Kiniją vykdant kultūrinį genocidą – naikinant uigūrų kalbą, papročius ir persekiojant musulmonų tikėjimą. Pekinas taip pat, kaip ir Tibeto atveju, įvairiomis priemonėmis skatina kinus persikelti į Sindziangą, kinų kalba reiškiantį „Naująją teritoriją“.
