Šie mokymai yra dalis kasmet vykstančių pratybų „Han Kuang“ (Hanių šlovė), per kurias imituojamas Kinijos įsiveržimas į salą.
Nors Taivanas yra suvereni demokratinė valstybė, jis formaliai niekada nepaskelbė nepriklausomybės nuo žemyninės Kinijos. Pekinas savo ruožtu tebelaiko salą savo nepaklusnia provincija, kurią reikėtų susigrąžinti, ir neatmeta suvienijimo jėga galimybės.
Pratybose dalyvavę karinio jūrų laivyno laivai šaudė iš pabūklų, leido raketas ir mėtė gilumines bombas, naikintuvai šaudė tikrais šaudmenimis, o kovos prieš povandeninius laivus lėktuvai leido plūdurus.
Povandeniniai laivai ir įvairios Kinijos turimos balistinės raketos yra laikomi veiksmingiausiais Pekino ginklais, kuriuos jis gali panaudoti prieš Taivaną, atsiskyrusį nuo žemyninės Kinijos per 1949 metų pilietinį karą.
Kinija didžiuodamasi demonstruoja Taivanui savo karines galias. Šiais metais Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) pareiškė, kad Pekinas neatmeta jėgos panaudojimo galimybės.
Be to, Kinija daro vis didesnį spaudimą tarptautinei bendruomenei, siekdama izoliuoti Taivaną ir paveikti jį ekonomiškai. Tačiau pirmiausia ji siekia priversti Taivano nepriklausomybę palaikančią prezidentę Tsai Ing-wen (Cai Ing-ven) sutikti su Pekino nuostata, kad Taivanas yra Kinijos dalis.
Kinija vis labiau intensyvina savo karines operacijas Taivano sąsiauryje – per vadinamąsias pratybas dislokuoja savo karinius laivus, o aplink salą ratus suka Kinijos lėktuvai.
Kadangi norint surengti invaziją Kinijai reikėtų per sąsiaurį perkelti tūkstančius karių, manoma, kad Pekino kariuomenės strategai taip pat svarsto galimybę surengti žaibišką smūgį, kuris greitai pažabotų Taivano pasipriešinimo galimybes ir jo pajėgos būtų priverstos kapituliuoti anksčiau nei sulauktų savo pagrindinių sąjungininkių Jungtinių Valstijų pagalbos.
Taivano mažai apgyvendintoje rytinėje pakrantėje yra įsikūrusi svarbi oro pajėgų bazė ir kita svarbūs kariniai objektai.
„Mes reguliariai rengsime karines pratybas toje vietoje, kur, kaip manome, galėtų vykti karas“, – žurnalistams sakė karinio laivyno kapitonas Soong Shu-kou.
„Vandenys prie Taivano rytinės pakrantės yra svarbus rajonas, kur karinius mokymus turime rengti dažnai, nes ši teritorija galėtų būti svarbus mūšio laukas ateityje“, – pridūrė jis.
Tuo metu Gynybos ministerijos atstovas Chen Jung-ji sakė, kad didinamas pratybų tempas, norint atgrasyti Kinijos agresiją.
„Gindami savo šalį galime pasitikėti tik savimi. Rengiame daugiau pratybų, kad pagerintume savo kovinius pajėgumus, atsižvelgiant į nuolatinę karinę grėsmę“ iš Kinijos, sakė Chen Jung-ji.
