Rusijos tarnybos perspėjo su Mongolija besiribojančių regionų gyventojus nemedžioti švilpikų, bet pabrėžė, kad kaimyninėje šalyje aptikus buboninio maro židinį nėra pavojaus, kad ši pavojinga liga išplis kitapus sienos.
Rusijos sveikatos apsaugos tarnybos šį raginimą kalnuotų Tuvos ir Altajaus regionų gyventojams paskelbė po to, kai praeitą savaitę Mongolijoje buvo patvirtinti du užsikrėtimo buboniniu maru atvejai. Abu pacientai yra broliai, valgę sumedžioto švilpiko mėsos.
Tuvos respublikos tarnybų pranešime gyventojai raginami būti budrūs ir „susilaikyti nuo švilpikų medžioklės, taip pat nevalgyti švilpikų mėsos“.
Altajaus krašte, taip pat besiribojančiame su Mongolija, pareigūnai dalijo vietos gyventojams skrajutes, kuriomis perspėjama apie potencialią grėsmę, pirmadienį pranešė valstybinis laikraštis „Rossijskaja gazeta“.
Ypač atidžiai stebima padėtis Altajaus Koš Agačo rajone. Šis rajonas nuo praeito amžiaus 6-ojo dešimtmečio žinomas kaip maro gamtinis židinys, o švilpikų medžioklė jame oficialiai draudžiama.
Iki medžioklės sezono pradžios Altajaus krašte nuo maro buvo paskiepyta 18 tūkst. žmonių, iš jų 16,5 tūkst. – Koš Agačo rajone.
Kaip skelbia BBC naujienų rusų kalba tarnyba, buboninį marą sukelia bakterija Yersinia pestis, kuri aptinkama graužikų organizmuose ir ant jų gyvenančiose blusose.
Žmogaus žmogui liga daugiausia perduodama oro-lašeliniu būdu.
Siautė „Juodoji mirtis“
Ligos pavadinimas kilęs nuo bubonų – skausmingų tamsiai raudonų kirkšnyse ir pažastyse išsiplėtusių limfmazgių.
Be buboninio maro, dar yra plaučių maras. Pastarasis yra labiau užkrečiamas ir, žinoma, pavojingesnis.
BBC naujienų rusų kalba tarnybos interneto svetainėje rašoma, kad iki antibiotikų atsiradimo maras kone neišvengiamai baigdavosi greita mirtimi.
Tačiau mūsų laikais, jeigu ligą neuždelsiama gydyti, ji gali būti sėkmingai įveikta antibiotikais.
Svarbiausia – ankstyva diagnostika, remiantis kraujo ir audinių tyrimais.
Viduramžiais maro epidemijos ištikdavo kas kelis dešimtmečius.
Buvo ir kelios pandemijos: Justiniano maras VI amžiuje ir „Juodoji mirtis“ XIV amžiuje.
Skaičiuojama, kad nuo jų Europoje galėjo mirti apie 25 mln. žmonių.
Pavyzdžiui, 1710 metais Lietuvą užklupusi maro epidemija vien Vilniuje nusinešė tūkstančius gyvybių.
2010–2015 metais pasaulyje užfiksuoti 3248 maro atvejai. 584 susirgusieji mirė.
Paskutinis mirties nuo maro atvejis Kinijoje užfiksuotas 2014 metų liepą Gansu provincijoje.
Pastarąjį kartą maro protrūkis užfiksuotas Madagaskare. 2017 metų lapkritį šioje Indijos vandenyno saloje maru susirgo 2348 žmonės, 202 jų mirė.
Pastarąjį kartą maro protrūkis užfiksuotas Madagaskare. 2017 metų lapkritį šioje Indijos vandenyno saloje maru susirgo 2348 žmonės, 202 jų mirė.
Kiaušinio dydžio bubonai
Buboninio maro simptomai paprastai atsiranda 2–6 dieną nuo užsikrėtimo, rašoma straipsnyje BBC naujienų rusų kalba tarnybos interneto svetainėje.
Be bubonų, kurie gali būti vištos kiaušinio dydžio, susirgusiuosius kamuoja aukšta temperatūra, šaltkrėtis, galvos ir raumenų skausmas, jaučiamas bendras silpnumas.
Maras pažeidžia plaučius, sukeldamas kosulį, skausmą krūtinėje ir apsunkindamas kvėpavimą.
Bakterijos patenka į kraujotakos sistemą. Tai gali sukelti sepsį ir organų nepakankamumą.
Kaip užsikrečiama maru?
Pagrindiniai infekcijos šaltiniai yra blusų įkandimai, fizinis kontaktas su gyvūnais-bakterijų nešiotojais, ypač – su žiurkėmis, pelėmis ir starais, bei užkrėstų žmonių ar gyvūnų kvėpavimas.
BBC naujienų rusų kalba tarnybos interneto svetainėje teigiama, kad šunys ir katės maru užsikrečia įkandus blusoms arba suėdę pastipusį graužiką.
Maru žmogus gali užsikrėsti ir per odos įbrėžimą į organizmą patekus sergančio gyvūno kraujui.
Nuo maro mirusio žmogaus kūnas irgi gali būti infekcijos šaltinis.
Nuo maro mirusio žmogaus kūnas irgi gali būti infekcijos šaltinis.
Užkirstas kelias plitimui
Kai kuriose pasaulio vietose vis dar yra maro židinių.
Pastaraisiais metais ligos protrūkiai fiksuoti Demokratinėje Kongo Respublikoje ir Madagaskare.
Ten maro plitimas, pasak BBC naujienų rusų kalba tarnybos publikacijos, buvo sėkmingai sustabdytas.
„Gerai, kad ir šiuo atveju ligą pavyko nustatyti ankstyvoje stadijoje, pacientą izoliuoti, pradėti gydymą ir užkirsti kelią maro plitimui“, – sakė Southamptono universiteto konsultantas-mikrobiologas daktaras Matthew Drydenas.
Jis aiškino, kad, kitaip nei COVID-19, buboninį marą sukelia ne virusas, o bakterija. Liga veiksmingai gydoma antibiotikais.
„Nepaisant nerimą keliančio išorinio panašumo – esą Rytuose kyla nauja infekcinė grėsmė, yra pagrindo manyti, kad tai yra atskiras atvejis, su kuriuo greitai bus baigta“, – teigė ekspertas.
Nepaisant nerimą keliančio išorinio panašumo – esą Rytuose kyla nauja infekcinė grėsmė, yra pagrindo manyti, kad tai yra atskiras atvejis, su kuriuo greitai bus baigta.
