Erdvėlaivį „Shenzhou VIII“ iškėlė raketa, kuri startavo iš Gobio dykumos Kinijos šiaurės vakaruose antradienį 5.58 val. vietos (pirmadienį 23.58 val. Lietuvos) laiku. Erdvėlaivis nuo nešančiosios raketos atsiskyrė maždaug 200 kilometrų aukštyje virš Žemės, pranešė naujienų agentūra „Xinhua“.
Po dviejų parų „Shenzhou VIII“ turės susijungti su eksperimentiniu moduliu „Tiangong-1“ („Dangaus rūmai“) – tai bus pirmas dviejų Kinijos aparatų susijungimas kosminėje erdvėje ir svarbus žingsnis šios šalies kosmoso tyrimų programoje.
Galimybė sujungti aparatus komose yra labai svarbi, siekiant sumontuoti kosminę stotį, kurioje mėnesių mėnesius astronautai galėtų gyventi ir dirbti, panašiai kaip Tarptautinėje kosmoso stotyje (TKS).
Gana sunku du aparatus, skriejančius 28 tūkst. kilometrų per valandą greičiu, palengva suartinti ir sujungti, kad jie vienas į kitą nesitrenktų ir nesusigadintų.
Kinija savo ambicingą kosminę programą laiko lyderystės pasaulyje simboliu.
Kinija, kuri tik maždaug prieš 30 metų pradėjo vykdyti atvirumo politiką, stengiasi prisivyti kitas šalis, vystančias kosmines programas.
Kinija savo ambicingą kosminę programą laiko lyderystės pasaulyje simboliu.
Pirmasis pilotuojamo Kinijos kosminio laivo skrydis įvyko 2003 metais, o planuojamas kosminių aparatų susijungimas atkartos tai, ką JAV ir Sovietų Sąjunga buvo pasiekusios praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje.
Kinija siekia iki 2020 metų pasistatyti orbitinę stotį, kurioje taikonautai galėtų gyventi po kelis mėnesius. Šis kosminis „namas“ būtų panašus į šiuo metu eksploatuojamą Tarptautinę kosminę stotį (TKS) ir ankstesnę Sovietų Sąjungos orbitinę stotį „Mir“.
2008-ųjų rugsėjį erdvėlaiviu „Shenzhou VII“ kosmose pabuvojo trys taikonautai, o vienas jų buvo išėjęs į atvirą erdvę.
Modulį „Tiangong-1“ nešanti raketa „Long March 2F“ iškėlė 2011-ųjų rugsėjo 29 dieną artėjant Kinijos nacionalinei dienai, kuri minima spalio 1-ąją. Kinijos premjeras Wen Jiabao stebėjo raketos startą kosmodrome, o šalies prezidentas Hu Jintao – Pekine esančiame kosminių skrydžių valdymo centre.
Erdvėlaivio „Shenzhou VIII“ paleidimą stebėjo Kinijos vicepremjeras Zhang Dejiangas bei Europos kosmoso tyrimų agentūros ESA ir Vokietijos aerokosminio centro specialistai, nurodo „Xinhua“.
„Shenzhou VIII“ startas ir skrydis:
