Tai buvo antrasis V. Putino susitikimas su kokiu nors Europos lyderiu nuo 2022-ųjų vasario, kai jis pradėjo invaziją į Ukrainą. 2022-ųjų balandį jis priėmė Austrijos kanclerį Karlą Nehammerį (Karlą Nehamerį).
Nepaisant Maskvos puolimo, V. Orbanas palaiko ryšius su Kremliumi.
„Nepaisant to, kad dabartinėmis geopolitinėmis sąlygomis galimybės palaikyti ryšius ir plėtoti santykius yra labai ribotos, negali nekelti pasitenkinimo tai, kad mūsų ryšiai su daugeliu Europos šalių yra palaikomi ir plėtojami, – sakė V. Putinas. – Viena iš tokių šalių yra Vengrija.“
V. Putinas nurodė, kad „labai svarbu turėti galimybę su ES šalimi, Vengrija, pasikeisti nuomonėmis ne tik dvišaliais klausimais, bet ir apie padėtį Europoje, pasaulyje“.
Po susitikimo su Rusijos vadovu V. Orbanas socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė: „Šiandien Europoje visų galvoje sukasi vienas klausimas: ar bus paliaubos Ukrainoje?“
Jis teigė, kad Budapeštui svarbiausia nutraukti pabėgėlių antplūdį, sankcijas Maskvai ir kovas kaimyninėje šalyje.
Vengrijos nacionalistas jau seniai pareiškė, kad jo šalis nepriims migrantų, todėl jis nesutaria su Briuseliu.
V. Orbanas taip pat pasisakė prieš Vakarų sankcijas Maskvai dėl jos puolimo Ukrainoje.
„Abu lyderiai aptarė Vengrijos ir Rusijos bendradarbiavimą dujų ir naftos tiekimo bei branduolinės energetikos srityse“, – naujienų agentūrai MTI sakė vengrų lyderio atstovas spaudai Bertalanas Havasi (Bertalanas Havašis).
Vengrija paspartino Rusijos valstybinės branduolinės energijos agentūros vykdomą atominės elektrinės plėtrą.
Į Kiniją šią savaitę renkasi 130 šalių atstovai, pakviesti į konferenciją, skirtą prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) svarbiam projektui – „Juostos ir kelio iniciatyvai“, kuria Pekinas siekia išplėsti savo įtaką pasaulyje.
Į Kinijos plėtros iniciatyvos forumo renginį kviečiamų asmenų sąrašo viršuje – Rusijos prezidentas, kuris pirmą kartą po invazijos į Ukrainą, dėl kurios Maskva atsidūrė tarptautinėje izoliacijoje, lankosi vienoje didžiausių pasaulio ekonomikų.
