Incidentas įvyko sekmadienį, kai valdomomis raketomis apginkluotas amerikiečių minininkas „USS Decatur“ dalyvavo vadinamojoje „laivybos laisvės“ operacijoje ir praplaukė arčiau kaip už 12 jūrmylių (22 km) nuo Geiveno ir Džonsono rifų Spratlio salose.
Dvylikos jūrmylių atstumas yra visuotinai priimtas teritorinių vandenų zonos plotis.
Kinija beveik visą Pietų Kinijos jūrą laiko savo akvatorija, nors į dalį jos teises taip pat reiškia Taivanas, Filipinai, Brunėjus, Malaizija ir Vietnamas.
Pekinas taip pat reiškia pretenzijas į visas Spratlio salas ir yra jose įrengęs karinių objektų.
Per minėtą operaciją Kinijos eskadrinis minininkas „Luyang“ priartėjo prie „USS Decatur“, „nesaugiai ir neprofesionaliai manevruodamas netoli nuo Geiveno rifo Pietų Kinijos jūroje“, sakė JAV Ramiojo vandenyno atstovas komanderis Nate'as Christensenas.
Kinijos laivas atliko keletą „vis agresyvesnių manevrų ir perspėjo „Decatur“ pasišalinti iš tos vietos“, pridūrė kariškis.
Kinijos „minininkas buvo priplaukęs arčiau kaip už 45 metrų nuo „Decatur“ pirmagalio, todėl „Decatur“ manevravo, kad išvengtų susidūrimo“, pažymėjo N.Christensenas.
Kinijos gynybos ministerijos pranešime sakoma, kad jos laivas „perspėjo pasišalinti“ amerikiečių laivą, įplaukusį į tą teritoriją „be leidimo“.
„Jungtinės Valstijos ne kartą siuntė karo laivus į teritorinius vandenis prie Kinijos rifų ir salų Pietų Kinijos jūroje“, – pabrėžė ministerija.
Toks elgesys „kelia didelę grėsmę Kinijos suverenumui ir saugumui, smarkiai kenkia santykiams tarp Kinijos ir JAV bei jų kariuomenių ir smarkiai trikdo taiką ir stabilumą regione“.
Kai 2017-ųjų sausį JAV prezidentu tapo Donaldas Trumpas, Vašingtono ir Kinijos santykiai daugeliu lygmenų smarkiai pašlijo.
D.Trumpo pradėtas prekybas karas sukėlė Pekino įtūžį. Kinijos nepasitenkinimą padidino JAV prezidento sprendimas leisti parduoti 1,3 mlrd. dolerių vertės ginkluotės Taivanui, Pekino laikomam maištinga provincija.
Be to, Vašingtonas praeitą savaitė įvedė naujų muitų, taikomų dar apie 200 mlrd. dolerių vertės prekių eksportui iš Kinijos.
Kinija ėmėsi atsakomųjų priemonių, įskaitant sprendimą atšaukti leidimą vienam JAV karo laivui aplankyti Honkongo uostą. Taip pat buvo atšauktas planuotas Kinijos ir JAV karinių jūrų pajėgų vadų susitikimas.
Pirmadienį vienas JAV gynybos pareigūnas sakė, kad vėliau šį mėnesį Pekine turėjusios įvykti derybos tarp Pentagono vadovo Jameso Mattiso ir Kinijos gynybos ministro buvo atšauktos.
