Pasak analitiko, Pekinui ligi šiol itin sekėsi suvaldyti Rusiją – greičiausiai tai galima vadinti didžiausia pastarųjų metų Kinijos užsienio politikos sėkme. Tačiau naujausiame „Vienos juostos, vieno kelio“ forume Pekine Rusijos prezidentas V.Putinas siuntė neigiamus signalus Rytų aljanso atžvilgiu.
V.Putinas, nors neįvardijo tiesiogiai, leido suprasti tokią žinutę: Kinijos Jūrinis šilko kelias – vienas iš per Arktį einančių prekybos kelių, jungiančių Europą su Azija, – turėtų prisijungti prie Rusijos Šiaurės jūrų kelio.
B.Macaesas rašo, kad popieriuje Jūriniam šilko keliui tokio pratęsimo nereikia, nes jis suprojektuotas taip, kad juo būtų galima pasiekti Europą Norvegijoje, Grenlandijoje ar net Suomijoje.
Todėl iš esmės V.Putinas sakė: „Ne taip greitai.“
Ar tai – akivaizdi ir natūrali pozicija? Analitikas rašo, kad turbūt taip, tačiau tai tikrai nėra pozicija, kurios laikosi Europos Sąjunga (ES), kurios šalys sparčiai jungėsi prie „Vienos juostos, vieno kelio“ iniciatyvos.
Vis dėlto, rašo B.Macaesas, V.Putinas parodė, kad ES baimės dėl Rytų aljanso galėjo būti hiperbolizuotos.
Rusijos nepriklausomybė
B.Macaeso teigimu, Rusija mato save kaip vieną iš keturių ar penkių didžiųjų pasaulio žaidėjų, ir ji energingai gins savo suverenumą bei nepriklausomybę.
Tačiau per pastaruosius dvejus metus toks įvaizdis aptemo. Draugiški santykiai su Kinija pradeda atrodyti didesnė grėsmė Rusijos globaliniam statusui nei sudėtingi santykiai su Vakarais.
Tačiau per pastaruosius dvejus metus toks savęs įsivaizdavimas aptemo. Draugiški santykiai su Kinija pradeda atrodyti didesnė grėsmė Rusijos globaliniam statusui nei sudėtingi santykiai su Vakarais.
Analitiko teigimu, tam tikra prasme Pekino strategija darosi vis mažiau efektyvi. Kol „Viena juosta, vienas kelias“ buvo nedidelis projektas, į jį įtraukti Rusiją buvo lengviau.
Kol tarp abiejų pusių reguliariai vyko konsultacijos, viskas klojosi sklandžiai. Tačiau iniciatyvai imant įgauti praktiškesnį pavidalą, Rusija tampa atsargesnė.
Pasak B.Macaeso, jei rusų stilisto Maskvoje surengtą vieno žmogaus protestą prieš planus prie Baikalo ežero statyti jėgainę galima pasitelkti kaip pavyzdį, vadinasi, reikia tikėtis įtampos.
Kinija pasitelkia savo įprastą modus operandi: greitą, neatsižvelgiantį į vietinius ir masišką. O rusai nėra prie to pratę.
Analitiko teigimu, iš esmės pagrindinė sąlyga turi būti ši: Rusija nori išlikti nepriklausomu poliumi naujojoje pasaulio tvarkoje. Tačiau būti nepriklausoma ir artima Kinijos sąjungininke paprasčiausiai nėra įmanoma atsižvelgiant į ekonominės galios ir dydžio asimetriją.
Todėl Rusija bus priversta išlaikyti šiokį tokį atstumą su savo rytine kaimyne.
Trumpalaikis aljansas?
Analitikas pažymi, kad, nors Rusija gali būti pasiryžusi išlikti nepriklausomu poliumi, ji taip pat supranta, kad šiuo metu toks variantas nėra įmanomas.
JAV dominuojamoje pasaulio tvarkoje yra tik vienas polius. O tai sukuria galimybę dviem šalims – Rusijai ir Kinijai – suburti aljansą. Tai galėtų būti laikinas aljansas. Abi pusės supranta jo laikinumą. Ir tas aljansas turėtų ribotą bei gerai apibrėžtą tikslą – pakeisti JAV dominuojamą pasaulio tvarką, egzistavusią nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
B.Macaeso teigimu, JAV turi labai mažai pasirinkimo variantų. Pavyzdžiui, atsigręžti į Rusiją su viltimi įkalti pleištą tarp Maskvos ir Pekino. Tiesa, Rusija galėtų tuo pasinaudoti priešindamasi Amerikos galiai. Be to, egzistuojančių sankcijų panaikinimas nepakeistų Kremliaus ir Rusijos elito pozicijos.
Tačiau, jei JAV laikys Rusiją ir Kiniją grėsme bei nuspręs eiti į konfrontaciją su dviem šalimis vienu metu, laikinas jų aljansas tampa neišvengiamas. Ne turinys ir strategija diktuos rezultatus, o taktikos bei operacijos.
Pasak analitiko, viename šių paradoksų, dažnų politikos pasaulyje, galimas rezultatas, kurio norėtų išvengti visos trys šalys: efektyvus Rytų aljansas tarp Kinijos ir Rusijos.
