D.Trumpas atskirai kalbėjosi telefonu su Xi Jinpingu ir Japonijos premjeru Shinzo Abe, kad aptartų padidėjusią įtampą Korėjos pusiasalyje, bet Kinijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad šalies lyderis iškėlė opų santykių su Taivanu klausimą.
D.Trumpas praeitą savaitę sukėlė Pekino įtūžį, patvirtinęs 1,3 mlrd. JAV dolerių vertės ginkluotės pardavimo Taivanui paketą. Pekinas šią salą laiko savo maištinga provincija ir žada kada nors ją susigrąžinti, prireikus – jėga.
JAV administracija taip pat paskelbė sankcijas vienam Kinijos bankui, apkaltintam Šiaurės Korėjos pinigų plovimu, reiškė susirūpinimą dėl laisvės pusiau autonominiame Honkonge varžymo ir įtraukė Kiniją tarp šalių, kuriose labiausiai klesti žmonių kontrabanda.
Santykius taip pat aptemdė sekmadienį įvykęs incidentas, kai amerikiečių eskadrinis minininkas „USS Stethem“ praplaukė arčiau nei už 12 jūrmylių (22 km) nuo mažytė Tritono salos, priklausančios Paraselio salų grupei, į kurią pretenzijas reiškia Kinija, Taivanas ir Vietnamas.
Ši veiksmų virtinė labai skyrėsi nuo D.Trumpo draugiško tono po balandį Floridoje įvykusio jo susitikimo su Xi Jinpingu.
Kalbėdamasis telefonu Xi Jinpingas pripažino, kad nuo to susitikimo D.Trumpo privačiame kurorte „Mar-a-Lago“ Kinijos ir JAV santykiuose „pasiekta svarbių rezultatų“, nurodė Užsienio reikalų ministerija.
Vis dėlto Kinijos lyderis perspėjo, kad santykius „paveikė kai kurie neigiami veiksniai“.
Xi Jinpingas išreiškė viltį, kad JAV prezidentas „tinkamai spręs“ su Taivanu susijusius klausimus ir laikysis „Vienos Kinijos“ principo.
Kinijos lyderis tvirtino, kad abi šalys turėtų laikytis „konsensuso“, pasiekto per susitikimą „Mar-a-Lago“, taip pat demonstruoti abipusę pagarbą.
Šiaurės Korėjos „auganti grėsmė“
Baltųjų rūmų paskeltoje pokalbio santraukoje nurodoma, kad D.Trumpas ir Xi Jinpingas aptarė pastangas denuklearizuoti Šiaurės Korėją ir pagerinti JAV ir Kinijos prekybos ryšius, bet JAV pranešime apie Taivaną neužsimenama.
Baltieji rūmai: „Prezidentas Trumpas atkreipė dėmesį į didėjančią grėsmę, keliamą Šiaurės Korėjos branduolinės ir balistinių raketų programų. Abu lyderiai patvirtino savo įsipareigojimą denuklearizuoti Korėjos pusiasalį.“
„Prezidentas Trumpas atkreipė dėmesį į didėjančią grėsmę, keliamą Šiaurės Korėjos branduolinės ir balistinių raketų programų, – nurodė Baltieji rūmai. – Abu lyderiai patvirtino savo įsipareigojimą denuklearizuoti Korėjos pusiasalį.“
D.Trumpas per savo rinkimus griežtai kritikuodavo Pekino prekybos politiką ir šįkart „pakartojo esantis pasiryžęs siekti labiau subalansuotų prekybos santykių su Amerikos prekybos partneriais“.
Abu lyderiai aptarė „įvairius abiem šalims svarbius regioninius ir dvišalius klausimus“, informavo Baltieji rūmai. Nurodoma, kad jiedu susitiks per vėliau šią savaitę Vokietijoje vyksiantį vyksiantį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą.
D.Trumpas spaudė Kiniją, kad ji naudotųsi savo diplomatine ir ekonomine įtaka Šiaurės Korėjai bei spausti Pchenjaną atsisakyti savo branduolinės programos. Vis dėlto JAV lyderis praeitą mėnesį vienoje „Twitter“ žinutėje parašė, kad Pekino pastangos žlugo.
„Rimta provokacija“
Lyderių pokalbis įvyko praėjus tik kelioms valandoms po incidento Pietų Kinijos jūroje, kai JAV karo laivas praplaukė šalia ginčijamos salos per „laivybos laisvės“ operaciją. Vašingtonas sako tokiais veiksmais siekiantis pabrėžti teisę laisvai plaukioti ginčijamuose vandenyse.
Dėl šio žingsnio Kinija į tą teritoriją pasiuntė karinių laivų ir naikintuvų, sakoma sekmadienio vakarą paskelbtame URM atstovo Lu Kango pranešime. Pasak jo, pastarieji JAV veiksmai yra „rimta politinė ir karinė provokacija“.
Tokia operacija buvo jau antra, įvykdyta Jungtinių Valstijų nuo D.Trumpo atėjimo į valdžią.
Pekinas reiškia teises į beveik visą Pietų Kinijos jūrą, nors į dalį šios teritorijos taip pat pretenduoja Taivanas, Filipinai, Brunėjus, Malaizija ir Vietnamas.
Šioje jūroje esančiuose rifuose Kinija supylė dirbtinių salų, kuriose gali leistis kariniai lėktuvai.
Gegužės 25 dieną JAV eskadrinis minininkas praplaukė arčiau negu už 12 jūrmylių nuo kito ginčijamo rifo. Pagal tarptautinę praktiką 12 jūrmylių pločio priekrantės zona laikoma šalies teritoriniais vandenimis.
