Niujorko Taimso aikštėje didžiulėse elektroninėse skelbimų lentose mirga vaizdai iš Kinijos – senovinės šventyklos, neoninėmis šviesomis apšviesti dangoraižiai ir saulės nutviekstos ryžių terasos.
Kinijos vyriausybės valdomos naujienų agentūros „Xinhua“ televizijos laidos anglų kalba, skirtos pasauliui, siūlo pamatyti naujas Kinijos perspektyvas. Rodomi daugybėje šalių mandarinų kalbos besimokantys vaikai, už kurių kursus moka Kinija, kaip kai kurie iš mokinių apsirengę senoviniais kinų drabužiais lenkiasi mokytojams Konfucijaus dieną. Taip pat rodomi vaizdai iš Kambodžos sostinės Pnompenio, kur vaikai žaidžia prie Kinijos pastatytų daugiabučių kompleksų.
Daugybę metų viso pasaulio parduotuvėse galima rasti užrašą „Pagaminta Kinijoje“. Tokia etiketė tapo tikriausiai labiausiai paplitusiu užrašu ant prekių.
Daugybę metų viso pasaulio parduotuvėse galima rasti užrašą „Pagaminta Kinijoje“. Tokia etiketė tapo tikriausiai labiausiai paplitusiu užrašu ant prekių. Todėl atrodo, kad jau net nereikia didelių pastangų, kad Kinijos vardas sklistų po pasaulį. Tačiau prekių etiketės ne visada turi teigiamą atspalvį.
Prieš dešimtmetį Komunistų partija skelbė apie naują tikslą – stiprinti minkštąją šalies galią, nes šalies ekonomika ir karinė galia jau ir taip auga palyginti stabiliu tempu. Skaičiuojama, kad Kinija per metus išleidžia 10 mlrd. dolerių projektui, kurį eskpertai vadina vienu ekstravagantiškiausių šalies įvaizdį pasaulyje kuriančiu projektu ir kuris vadinamas Kinijos arba kinų svajone, kas skamba labai panašiai kaip amerikietiška svajonė.
Minkštosios galios idėjas partija pasiskolino iš amerikiečių akademiko Josepho Nye. Jis apie minkštosios galios termina prakalbo prieš 27 metus. Anot J.Nye, skirtingai nei kariniu potencialu grindžiamas poveikis ar ekonominės paskatos bei sankcijos, minkštoji galia reiškia tarptautinių žaidėjų pastangas siekti tikslų netiesiogiai – per autoritetą, vertybes ar kultūrinį patrauklumą.
Pagal amerikiečių mokslininko teoriją, valstybė pasaulinėje arenoje gali įgyvendinti trokštamus siekius, nes kitos šalys, žavėdamosi jos vertybėmis, laikydamos ją idealu ar atsižvelgdamos į jos atvirumą bei vidinę gerovę, tiesiog norės ja sekti.
Šio mokslininko teoriją nuosekliai taiko Kinija, kurios vadovai suprato, kad tai buvo viena silpniausių jų politikos vietų ir kad reikia ieškoti būdų, kaip tai keisti.
Kad Kinijos įvaizdis Vakaruose būtų geresnis, tikrai neprisideda tai, kad Kinija yra autoritarinė komunistinė valstybė. Be to, pačiame regione Azijos gyventojai baiminasi visiško Kinijos įsiviešpatavimo. Nors Kinijos kompanijos daugelyje Azijos šalių tiesia kelius, stato geležinkelius, stadionus, gyvenamuosius namus, tai žmonės suvokia kaip savotišką inervenciją ir kietąją galią.
2013 m. į Kinijos prezidento postą atėjęs Xi Jinpingas pats asmeniškai ėmėsi vadovauti minkštosios galios stiprinimui. „The Economist“ primena ir šių metų sausį vykusį Davoso forumą, kur Xi Jinpingas sulaukė gausių aplodismentų už raginimus susivienyti kovoje prieš klimato kaitą. Ekspertai pastebi, kad net ir Mao Zedongas nedėjo tiek pastangų, kad pelnytų kitų šalių palankumą.
Kinija minkštąją galią stiprina trimis būdais – per savo politines vertybes, per kultūrą ir užsienio politiką. Deja, lygiagrečiai tobulinti tris sritis net ir milijardus šalies įvaizdžiui išleidžiančiai Kinijai nėra paprasta.
Pasak politikos mokslų daktaro J.Nye, sukūrusio minkštosios galios teoriją, Kinija minkštąją galią stiprina trimis būdais – per savo politines vertybes, per kultūrą ir užsienio politiką. Deja, lygiagrečiai tobulinti tris sritis net ir milijardus šalies įvaizdžiui išleidžiančiai Kinijai nėra paprasta. Net ir patys partijos vadovai supranta, kad jų autoritarinė komunizmo ideologija šiomis dienomis turi labai nedaug galimybių ką nors apžavėti, nors tai ir buvo bandoma padaryti per 2008 m. olimpinių žaidynių Pekine atidarymą, kuriame buvo ne viena partijos principus atsispindinti scena. Taip pat kai kurie Kinijos akademikai Kinijos autoritarizmo politiką ir specifinę liberalią ekonomiką vadina pagrindiniu šalies klestėjimo raktu.
Vis dėlto, anot ekspertų, Kinijai labiausiai sekasi stiprinti minkštąją galią per kultūrą. Kultūros elementai, kuriuos Kinija naudoja stiprindama užsienio politiką, atsirado dar gerokai prieš komunizmą.
Konfucijus, kuris Mao Zedongo buvo pasmerktas kaip feodalinės minties skleidėjas, dabar parduodamas kaip harmonijos išminčius. Nuo 2004 m. vyriausybė 140 šalių įsteigė 500 Konfucijaus institutų, kuriuose dėstoma mandarinų kalba, šokiai, mokoma kinų virtuvės paslapčių. Kinija užsienio šalių mokyklose taip pat yra įsteigusi 1 000 Konfucijaus klasių, kur kalbos moko Kinijos apmokami mokytojai.
Kinija taip pat siekia, kad pasaulio gyventojai kartu švęstų kinų šventes. Palyginti su 2010 m., šiemet Kinijos vyriausybė įvairiose pasaulio šalyse finansavo 200 kartų daugiau Naujųjų metų fiestų 140 šalių.
Vis dėlto minkštosios galios kūrimas kaip kinų padažas turi ir saldžiąją, ir rūgščiąją pusę.
Amerikiečių mokslininkas J.Nye pastebi, kad minkštoji galia geriausiai veikia tada, kai didžioji dalis kultūros į kitas šalis pereina natūraliai, neforsuojant. Kalbėdamas apie tai, jis pateikia Holivudo ir popkultūros pavyzdį. Tačiau Kinija savo teigiamo įvaizdžio kūrimą iki pat smulkiausių detalių konstruoja dirbtinai. Todėl, anot J.Nye, tokia taktika turi labai nedidelį potencialą.
Tai galbūt atskleidžia ir turizmo statistika: palyginti su 2007 m., 2015 m. Kinijoje apsilankė 40 proc. mažiau turistų, nes minštosios galios stiprinimas nepajėgė atsverti smogo, sudėtingų vizos reikalavimų ir nestabilaus juanio kurso minusų. Pasak analitikų, Kinijos santvarka, sumaišyta su minkštąją galia, daugeliui gali kelti dar didesnį nepasitikėjimą.
