Iš esmės pažabojęs viruso plitimą savo šalyje Xi Jinpingas nori, kad Kinija būtų svarbi žaidėja pagal naują daugiašalę pasaulio tvarką, pandemijai toliau smarkiai veikiant Jungtines Valstijas.
„Mažų klikų kūrimas ar naujo šaltojo karo pradėjimas, kitų atmetimas ar bauginimas, grasinimas kitiems... tik nustums pasaulį į susiskaldymą“, – sakė Xi Jinpingas. Jis pridūrė, kad konfrontacija nuves į aklavietę.
Netiesiogiai užsipuldamas ankstesnės, Donaldo Trumpo JAV administracijos veiksmus prieš Kiniją, Xi Jinpingas sakė, kad konfrontacija „visuomet galiausiai pakenkia visų šalių interesams ir paaukoja žmonių gerovę“.
Kinijos lyderis taip pat patvirtino Pekino ambicingus pažadus dėl klimato: iki 2030 metų 65 procentais sumažinti taršą anglies junginiais ir iki 2060 metų pasiekti neutralumą klimato atžvilgiu. Tai reikšmingi įsipareigojimai, nes Kinija nulemia ketvirtadalį pasaulinės taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.
„Šiems tikslams pasiekti reikės milžiniško sunkaus Kinijos darbo. Tačiau mes manome, kad kai ant kortos pastatyti visos žmonijos interesai, Kinija privalo žengti į priekį, imtis veiksmų ir pasiekti, kad darbas būtų padarytas“, – sakė jis.
Tačiau Kinijos vyriausybė buvo apkaltinta netinkamu elgesiu dorojantis su tik atsiradusiu COVID-19 protrūkiu ir informacijos slėpimu, o Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų komanda šiuo metu atlieka ilgai uždelstą tyrimą dėl naujojo koronaviruso kilmės.
Tai, kaip naujasis JAV vadovas Joe Bidenas nuspręs elgtis su augančia įtampa dėl Kinijos iškilimo, bus vienas didžiausių jo laukiančių strateginių iššūkių.
JAV vadovaujant D.Trumpui, tarp Pekino ir Vašingtono kilo ginčų įvairiausiais klausimais, pradedant koronavirusu ir baigiant prekyba, žiniasklaidos laisve, žmogaus teisėmis ir konkurencija technologijų srityje.
Pats J.Bidenas nedalyvauja Davoso forume ir pavedė buvusiam JAV valstybės sekretoriui Johnui Kerry, kurį jis neseniai paskyrė Vašingtono pasiuntiniu klimato reikalams, atstovauti Jungtinėms Valstijoms.
