„Turėjau ilgą ir prasmingą pokalbį telefonu su Kinijos Prezidentu Xi Jinpingu. Tikiu, kad šis pokalbis, taip pat Ukrainos ambasadoriaus Kinijoje paskyrimas suteiks galingą postūmį mūsų dvišalių santykių plėtrai“, – teigė V.Zelenskis.
Ukrainos prezidentūros tinklalapyje trečiadienį paskelbtame įsake sakoma, kad naujuoju ambasadoriumi Kinijoje taps buvęs strateginių pramonės šakų ministras Pavlo Riabikinas.
Ankstesnis Ukrainos ambasadorius Kinijoje Serhijus Kamyševas mirė 2021 metais. Ukraina dar nebuvo paskyrusi jo įpėdinio.
V.Zelenskio atstovas spaudai Serhijus Nykyforovas socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė, kad Ukrainos ir Kinijos lyderiai beveik valandą kalbėjosi telefonu.
Skambutį patvirtino ir Kinijos vyriausybės atstovė spaudai Hua Chunying apie tai paskelbusi tviteryje.
Įrašu serija Kinijos vyriausybės atstovė apibūdino tarp dviejų lyderių įvykusį pokalbį.
Anot jos, Kinija nuosekliai ir aiškiai reiškia savo pasirengimą plėtoti dvišalius santykius su Ukraina. Abi šalys turi tęsti abipusės pagarbos ir nuoširdumo tradiciją ir siekti Kinijos ir Ukrainos strateginės partnerystės pažangos.
„Kalbant apie Ukrainos krizę, Kinija visada stovi taikos pusėje. Jos pagrindinė pozicija – palengvinti derybas dėl taikos“, – pabrėžė Hua Chunying.
Vyriausybės atstovės tvirtinimu, Kinija nesukėlė Ukrainos krizės ir nėra viena iš konflikto šalių, tačiau, būdama nuolatine Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė ir atsakinga šalis, „Kinija nesėdės nuošalyje ir nepils alyvos į ugnį, o juo labiau nesinaudoja situacija siekdama naudos sau“.
Kinija atsiųs delegaciją
Viename iš tviterio įrašų Hua Chunying taip pat paminėjo, kad Kinija išsiųs specialųjį šalies vyriausybės atstovą Eurazijos reikalams į Ukrainą ir kitas šalis, kad jis išsamiai bendrautų su visomis šalimis dėl politinio Ukrainos krizės sureguliavimo.
„Kinija suteikė Ukrainai kelias humanitarinės pagalbos siuntas ir toliau teiks pagalbą pagal savo galimybes,“ – pridūrė Kinijos vyriausybės atstovė.
Kinijos valstybinei televizijai kalbėjęs šalies premjeras Li Qiang, komentuodamas įvykusį lyderių pokalbį, sakė, kad „derybos ir derybos“ yra „vienintelė išeitis“ iš karo.
Nors Pekinas Rusijos ir Ukrainos kare oficialiai laikosi neutralios pozicijos, Kinijos prezidentas Xi Jinpingas niekada nesmerkė Rusijos invazijos ir palaikė draugiškus santykius su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu, su kuriuo nuo invazijos pradžios tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu bendravo ne vieną kartą.
Tuo tarpu V.Zelenskis ne kartą yra viešai pareiškęs, kad yra atviras pokalbiui su Xi Jinpingu.
Maskvos kritika
Po V.Zelenskio ir Xi Jinpingo telefoninio pokalbio, Maskva pareiškė, esą Kyjivas kenkia bet kokioms pastangos užtikrinti taiką.
„Ukrainos valdžia ir jos Vakarų rėmėjai jau įrodė, kad sugeba sužlugdyti bet kokias taikos iniciatyvas“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija, pažymėdama, kad „Kinija yra pasirengusi dėti pastangas, kad būtų pradėtas derybų procesas“.
Tuo metu Prancūzija pareiškė remianti bet kokį dialogą, kuriuo siekiama užbaigti Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltą konfliktą.
Prancūzija „skatina bet kokį dialogą, galintį prisidėti prie konflikto sprendimo, kuris atitiktų pagrindinius Kyjivo interesus“ ir tarptautinę teisę, sakė prezidentūros pareigūnas, prašęs neskelbti jo pavardės.
Pareigūnas pabrėžė, kad tokią žinią nešė prezidentas Emmanuelis Macronas per savo vizitą Kinijoje anksčiau šį mėnesį.
Vasario mėnesį Pekinas pristatė 12 punktų dokumentą su raginimu politiškai išspręsti krizę Ukrainoje.
Šiame dokumente Kinija yra vaizduojama kaip neutrali šalis ir ragina pradėti taikos derybas.
Dokumento pirmajame punkte teigiama, kad „visų šalių suverenitetas, nepriklausomybė ir teritorinis vientisumas turi būti veiksmingai ginami“.
Tačiau Kinija kategoriškai atsisako paaiškinti, kaip tai susiję su Rusijos invazijos į Ukrainą aplinkybėmis.
Dokumente Pekinas ragina Rusiją ir Ukrainą atnaujinti taikos derybas, teigdamas, kad tai yra vienintelis galimas padėties sprendimas.
„Tarptautinė bendruomenė turėtų ir toliau laikytis teisingo požiūrio – skatinti derybas dėl taikos, padėti konflikto šalims kuo greičiau atverti duris politiniam sprendimui ir sudaryti sąlygas bei platformas deryboms atnaujinti“, – rašoma dokumente.
Ukrainos sąjungininkai šį dokumentą sutiko skeptiškai, o NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Pekinas „nėra labai vertas pasitikėjimo, nes nesugebėjo pasmerkti neteisėtos invazijos į Ukrainą“.
Tuo pat metu Vakarai teigė, kad Xi Jinpingo susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, bet ne su V.Zelenskiu, taip pat faktas, kad jiedu dar nebuvo pasikalbėję telefonu, rodo, jog Kinija nėra tokia nešališka karo Ukrainoje atžvilgiu.
