Į Usio mieste vykstantį 2-ąjį Pasaulio budistų forumą, kuriam pirmininkauja komunistinės Kinijos ir Taivano budistai, susirinko daugiau nei 1 000 vienuolių ir tikinčiųjų iš viso pasaulio. Šiemet vykstančio suvažiavimo tema paskelbtas „harmoningas pasaulis“, atkartojantis Kinijos prezidento Hu Jintao paskelbtą šūkį „harmoninga visuomenė“.
„Noriu nuoširdžiai padėkoti mūsų centrinei vyriausybei už jos pastangas surengti šį forumą, - Pančen Lama pasakė sklandžia anglų kalba. - Šis renginys puikiai atskleidžia, jog dabartinėje Kinijoje klesti socialinė harmonija, stabilumas ir tikėjimo laisvė, taip pat rodo, kad Kinija yra šalis, sauganti ir skatinanti taiką pasaulyje.“
Faktas, jog Pekino vyriausybės atrinktas ir išauklėtas 19 metų Pančen Lama prabilo anglų kalba, perša mintį, kad jis yra ruošiamas tapti tremtyje gyvenančio Tibeto budistų lyderio Dalai Lamos pakaitalu. Pastarąjį Kinijos valdžia kaltina, kad jis siekia savo tėvynės nepriklausomybės ir propaguoja savo idėjas kitose šalyse.
Penktadienį Pančen Lama sakydamas kalbą Pekine netiesiogiai pasmerkė Dalai Lamą.
Tibete ir dideles tibetiečių bendruomenes turinčiuose Kinijos regionuose iki šiol patruliuoja sustiprintos saugumo pajėgos, kurios buvo ten pasiųstos prieš metus kilus dideliems protestams prieš Pekino valdžią. Šį mėnesį sukako 50 metų, kai Dalai Lama pasitraukė į Indiją po nesėkmingo tibetiečių sukilimo, o Kinijos vyriausybė savo ruožtu paskelbė šį šeštadienį nacionaline švente, minėdama Tibeto „išlaisvinimą iš vergijos“.
Tačiau budistų forume dalyvaujantis Hsing Yunas, kuris yra vienas iš įtakingiausių vienuolių Taivane ir pasisako už geresnius Kinijos ir Dalai Lamos santykius, patarė mažinti įtampą tarp konfliktuojančių šalių.
„Visi išeiviai iš Tibeto turėtų palaikyti Kiniją, o Komunistų partija turėtų leisti jiems sugrįžti“, - Hsing Yunas penktadienį sakė žurnalistams. Jis pabrėžė Dalai Lamos „teigiamus nuopelnus“, nors Pekinas jį laiko separatistu.
Šis forumas gali padėti sustiprinti Kinijos ir autonominio Taivano santykius, kurie šiltėjo nuo praeitų metų, kai salos prezidentu vėl buvo išrinktas Nacionalistų (Gomindano) partijos atstovas. Pirmadienį daugiau nei 1 000 delegatų tiesiogiai išskris į Taivaną, nors tokia kelionė prieš kelerius metus būtų atrodžiusi neįsivaizduojama.
„Tikiuosi, kad abi pusės daugiau bendraus. Juo daugiau bus bendraujama, juo mažiau skirtumų tarp jų įžvelgs žmonės, o tai nuves į vienybę“, - sakė Hsing Yunas.
Taivaną, kurio Pekinas faktiškai nekontroliuoja nuo 1949 metais pasibaigusio pilietinio karo, Kinija laiko savo provincija ir yra pažadėjusi jį susigrąžinti panaudojant jėgą, jeigu prireiks.
Per pirmuosius tris valdymo dešimtmečius Kinijos komunistų partija mėgino šalyje su šaknimis išrauti budizmą, daoizmą ir Konfucijaus tikėjimą, tačiau pastaruoju metu pripažino potencialią religijos reikšmę palaikant stabilumą.
„Budizmas įrodė esantis naudingas dviem atžvilgiais: jis skatina dvasinę ramybę visuomenėje, taip pat padeda materialiai - pavyzdžiui, ištikus nelaimėms arba teikiant pagalbą vargingiausiems visuomenės sluoksniams“, - sakė Shih Lien Hai, Taivane įsikūrusios Pasaulinės budistų plėtros asociacijos pirmininkas.
„Religija yra visuomenės stabilumą užtikrinanti jėga. Jeigu vyriausybė suprastų religijos privalumus, ji gali pasinaudoti tikėjimo stiprybėmis, kad taptų dar veiksmingesnė“, - aiškino jis.
