Vyriausybės inicijuotos „viešnagės“ skirtos ūkininkų šeimoms pietinėje Sindziango dalyje, kur valdžia nenuilstamai kovoja su vadinamosiomis „terorizmo, separatizmo ir religinio ekstremizmo“ jėgomis.
Valdžios pareiškimai ir valstybinės žiniasklaidos pranešimai rodo, kad per pareigūnų viešnagę šeimos privalo pateikti išsamią informaciją apie savo asmeninį gyvenimą ir politines pažiūras. Ūkininkų namuose apsistoję valdžios atstovai taip pat užsiima politiniu švietimu. Kai kuriose vietovėse svečiai atvyksta mažiausiai vienai savaitei per mėnesį.
Tarptautinė žmogaus teisių apsaugos organizacija „Human Rights Watch“ nušvietė ir pasmerkė šią valdžios viešnagių programą praėjusį sekmadienį paskelbtoje ataskaitoje. Jos nuomone, ši programa rimtai pažeidžia Sindziange gyvenančių 11 mln. etninių mažumų atstovų privatumą ir kultūrines teises.
Kaip galima labiau įsibrauti į asmeninę erdvę nei įsiprašyti į namus, svečiuojantis sekti šeimininkus ir dar tvirtinti, esą tai naudinga jiems patiems? – pirmadienį CNN pareiškė „Human Rights Watch“ vyresnioji Kinijos tyrinėtoja ir ataskaitos autorė Maya Wang.
„Kaip galima labiau įsibrauti į asmeninę erdvę nei įsiprašyti į namus, svečiuojantis sekti šeimininkus ir dar tvirtinti, esą tai naudinga jiems patiems? – pirmadienį CNN pareiškė „Human Rights Watch“ vyresnioji Kinijos tyrinėtoja ir ataskaitos autorė Maya Wang. – Tai kraštutinė sekimo forma – priverstinė politinio diegimo ir asimiliacijos programa. Ji atrodo siaubinga ir iškreipta.“
Viešnagių programa išsivystė iš 2014 m. prasidėjusių valdžios pastangų reguliariai siųsti pareigūnus į Sindziangą stebėti vietos gyventojų. Vėliau šios pastangos gerokai išsiplėtė: remiantis oficialiais duomenimis, vos prieš dvejus metus programoje dalyvavo 110 tūkst. pareigūnų, o dabar jau daugiau kaip milijonas.
Valstybinė žiniasklaida praneša, kad šie darbuotojai, kurių dauguma priklauso Kinijoje vyraujančiai hanių etninei grupei, moko mažumų šeimas bendrinės kinų kalbos ir dainuoti valstybinį himną, taip pat rengia kassavaitines valstybinės vėliavos kėlimo ceremonijas. Aktyvistai tvirtina, kad panaši veikla privaloma tūkstančiams uigūrų musulmonų, laikomų politinio švietimo stovyklose visame Sindziange.
CNN paprašė Sindziango provincijos valdžios pakomentuoti susiklosčiusią padėtį, bet dar nesulaukė atsakymo.
„Priverstinė draugystė“
Tiurkų kalbomis šnekančių etninių uigūrų ir kitų musulmonų apgyventame ištekliais turtingame Sindziange pastaruoju metu pagausėjo smurtinių išpuolių, todėl įtampa auga. Kinų valdžia šiais incidentais kaltina uigūrų musulmonų separatistus, siekiančius įsteigti nepriklausomą valstybę.
Daugybėje internete paskelbtų nuotraukų valdžia piešia etninės vienybės paveikslą vaizduodama besišypsančius hanių pareigūnus drauge su mažumų šeimomis ruošiant maistą, užsiimant buities darbais, sportuojant ir net ilsintis vienoje lovoje. „Human Rights Watch“ atstovė M. Wang sako, kad šie vaizdai tik įrodo šios programos „priverstinės draugystės“ aspektą.
Valdžia pabrėžia, jog programa veiksmingai sprendžia kasdienes ir socialines problemas, tokias kaip šiukšlių surinkimas ir alkoholizmas.
Tačiau kalbėdamas gruodžio mėnesį aukštas Sindziango pareigūnas aiškiai pasakė, kad strateginis šios programos tikslas yra „palaikyti socialinį stabilumą ir siekti ilgalaikio saugumo“, taip pat įdiegti vietos gyventojams prezidento Xi Jinpingo politinę teoriją.
Vietos valdžios pareiškimas internete taip pat rodo, kad namuose, kuriuose apsigyvena, pareigūnai privalo ieškoti religinių elementų bei simbolių ir konfiskuoti šiuos daiktus.
Aktyvistai tvirtina, kad regioninė valdžia, kuriai dabar vadovauja Xi ištikimas asmuo, bando kontroliuoti uigūrus ne tik juos sulaikydama bei įkalindama, bet ir pasitelkusi pažangias technologijas bei masinės mobilizacijos programas.
Be viešnagių iniciatyvos ir politinio švietimo stovyklų kalbama apie visuotinai diegiamas stebėsenos vaizdo kameras, privalomai automobiliuose įrengiamus GPS sekimo prietaisus ir visų 12–65 m. amžiaus gyventojų DNR pavyzdžių rinkimą.
Praėjusiais metais valdžia taip pat priėmė platų kovos su ekstremizmu įstatymą, kuriuo uždrausta nešioti ilgas barzdas, viešumoje prisidengti veidą šydu ir mokyti vaikus namuose. Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos pasmerkė ir šią iniciatyvą.
„Amnesty International“ pareiškė, kad uigūrai visuotinai diskriminuojami būsto, švietimo ir užimtumo srityse. Taip pat ribojama jų laisvė išpažinti religiją gimtajame krašte. Kiti kritikai sieja smurto protrūkį Sindziange su represine Pekino elgsena šiame regione. Valdžia šį teiginį griežtai neigia.
Etninė įtampa
Pastaraisiais dešimtmečiais etninę įtampą Sindziange skatina hanių antplūdis, nors valdžia ir bando tapyti etninės darnos paveikslą.
„Užtikriname teisėtas visų etninių grupių teises bei interesus ir draudžiame diskriminuoti bei engti bet kurią tautą, – spalį žurnalistams pareiškė vyresnysis Komunistų partijos pareigūnas Zhangas Yijiongas, atsakingas už etninių mažumų reikalus. – Nacionaliniai įstatymai saugo ir gerbia visų etninių grupių kultūrą, istoriją, kalbą ir tradicijas.“
Vis dėlto Pekino uigūrų politikos kritikai tvirtina, kad Sindziange klostosi visai kitoks scenarijus: valdžia griežtina susidorojimo priemones ir stebėseną, plečia priverstinę politinę indoktrinaciją.
„Iš tiesų Kinijos valdžia siekia išnaikinti uigūrus kaip atskirą etninę grupę, – praėjusiais metais Vašingtone kalbėdamasi su CNN pasakė jau seniai ištremta uigūrų vadovė Rebiya Kadeer, neseniai atsistatydinusi iš žmogaus teisių gynimo organizacijos „Pasaulio uigūrų kongresas“ prezidentės pareigų. – Visos šios represijos (Sindziange) tik skatina uigūrus tvirčiau laikytis savo tapatybės. – Kinija pažadino uigūrų tautą.“
