Komunistų partijos valdomas leidinys mano, kad Kinija turėtų pradėti planuoti užimti Taivaną ir jau ruoštis karinei operacijai.
Tokiais pasiūlymais reaguojama į D.Trumpo manevrus, kuriais pastarasis, regis, nusiteikęs pažeisti ilgametį diplomatinį protokolą tiesiogiai nebendrauti su Taivano lyderiais. Šią salą Pekinas laiko Kinijos dalimi.
Kinai ypač įsiuto, kai D.Trumpas telefonu pasikalbėjo su Taivano prezidente Tai Ing-wen. Tai buvo pirmasis toks pokalbis nuo 1979 metų.
Tad „Global Times“, laikraštis, kurio redakcinė nuomonė dažniausiai reiškia ir oficialiojo Pekino nuomonę, dabar skelbia, kad Kinijai reikia „iš naujo subalansuoti savo poziciją dėl Taivano, o pagrindiniu pasirinkimu laikyti jėgos panaudojimą“.
Kai komunistai triumfavo Kinijos pilietiniame kare 1949 metais, nacionalistai paspruko į Taivaną. Nuo to laiko tiek Pekinas, tiek Taipėjus skelbiasi Kinijos valdytoju.
„Pagrindinė Kinijos dalis turėtų parodyti pasiryžimą atsiimti Taivaną jėga. Jei Taivanas paskelbtų formalią nepriklausomybę, Kinija gali greitai nubausti juos kariniu būdu“, – rašoma leidinio redakcinėje skiltyje.
„Vienos Kinijos“ politika, kurią dabar derybų dėl prekybinių nuolaidų objektu pavertė D.Trumpas, yra praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio susitarimas, pagal kurį šalys palaiko diplomatinius santykius arba su Kinija, arba su Taivanu. Su abiem šalimis – ne.
Kai komunistai triumfavo Kinijos pilietiniame kare 1949 metais, nacionalistai paspruko į Taivaną. Nuo to laiko tiek Pekinas, tiek Taipėjus skelbiasi Kinijos valdytoju. Oficialus Taivano pavadinimas – Kinijos Respublika, o iki 1971 metų būtent Taivanas, o ne Kinijos komunistai turėjo vietą Jungtinėse Tautose.
Jungtinės Amerikos Valstijos formalius diplomatinius ryšius su Kinija užmezgė 1979 metais, bet palaiko neformalius santykius ir su Taivanu.
