Kinijos žiniasklaida: įsikišimas Honkonge neatkartotų Tiananmenio įvykių

Kinijos valstybinė žiniasklaida, paprastai vengianti bet kokių užuominų apie brutalų susidorojimą su demonstrantais Tiananmenio aikštėje 1989 metų birželį, penktadienį skelbia, kad nebus tų įvykių pasikartojimo, jei Pekinas imsis malšinti demokratijos aktyvistų protestus Honkonge.
Protestas Honkonge
Protestas Honkonge / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Laikraštis „Global Times“ rašo, kad dabar šalis turi pažangesnių metodų nei prieš tris dešimtmečius prieš protestuotojus sostinėje pasitelktos priemonės.

„Incidentas Honkonge nebūtų 1989 metų birželio 4-osios politinio incidento pasikartojimas“, – rašoma laikraščio vedamajame.

„Kinija yra kur kas stipresnė ir brandesnė, o jos gebėjimai valdyti sudėtingas situacijas smarkiai smarkiai pažengė pirmyn“, – rašo „Global Times“.

Honkongą jau dešimt savaičių krečia demokratijos aktyvistų protestai, per kuriuos kartais prasiveržia smurtas.

Pirmuosius protestus išprovokavo visuomenės nepritarimas planuotam ekstradicijos į žemyninę Kiniją įstatymui, o neilgai trukus mitingai peraugo į judėjimą dėl didesnės apimties demokratinių reformų ir laisvių apsaugos.

Ši krizė yra didžiausias iššūkis Pekino valdžiai Honkonge nuo 1997 metų, kai Didžioji Britanija grąžino Kinijai savo buvusią koloniją.

Suintensyvėjusi propaganda ir garsūs įspėjimai iš Pekino pakurstė nuogąstavimus, jog Kinija gali ryžtis ginkluotai intervencijai, kad nutrauktų Honkongą krečiančius neramumus.

Būgštavimus dar sustiprino šią savaitę pasirodžiusios nuotraukos, kuriose matyti vėliavomis mojuojantys kinų kariai ir šarvuotosios mašinos šalia Honkongo administracinės ribos esančiame Šendženo mieste.

Tarptautiniai apžvalgininkai savo ruožtu įspėjo, kad gali pasikartoti kruvini 1989-ųjų įvykiai.

1989 metų pavasarį daugybė studentų ir darbininkų susirinko Tiananmenio aikštėje – Kinijos galybės simboliniame centre, kad pareikalautų demokratinių pokyčių ir priemonių prieš korupciją. Jų veiksmai įkvėpė protestus visoje šalyje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Žudynės Tiananmenio aikštėje Pekine 1989 metais
AFP/„Scanpix“ nuotr./Žudynės Tiananmenio aikštėje Pekine 1989 metais

Po septynių protestų savaičių vyriausybė birželio 4-ąją pasiuntė tankus ir kareivius, vaikiusius ir žudžiusius demonstrantus bei stebėtojus į aikštę vedančiose gatvėse. Tąsyk žuvo šimtai, o galbūt tūkstančiai žmonių.

Po brutalaus susidorojimo Kinija tapo atstumtąja, o jos ekonomika dvejus metus balansavo ant sąstingio ribos.

Kinijoje griežtai cenzūruojamos bet kokios diskusijos apie įvykius Tiananmenio aikštėje, o kalbant apie juos naudojamas cenzūros eufemizmas „Birželio 4-osios incidentas“. Nedaug kinų yra matę visą pasaulį apskriejusias nuotraukas, kuriose įamžinti tie kruvini įvykiai.

JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas ketvirtadienį įspėjo Kiniją savo reakcija į įvykius Honkonge „nesukurti naujos Tiananmenio aikštės“.

Pekinas dėl neramumų mieste nekart kaltino „užsienio jėgas“. „Global Times“ penktadienį rašo, kad Jungtinėms Valstijoms „nepavyks įbauginti Kinijos pasitelkus prieš tris dešimtmečius vykusius neramumus“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis