Buvęs naftos milžinės „ExxonMobil “ valdybos pirmininkas per jo kandidatūros svarstymą Senate sakė, jog sieks užkirsti Pekinui prieigą prie dirbtinių salų, kurias jis stato Pietų Kinijos jūroje.
R.Tillersonas pažymėjo, kad Kinijos veiksmai regione lygintini su Rusijos invazija į Krymą, o šie jo žodžiai smarkiai suerzino branduolinį ginklą turinčią Azijos milžinę.
Jeigu R.Tillersonas imtųsi įgyvendinti savo grasinimus, tai „nustatytų kursą į pražūtingą konfrontaciją tarp Kinijos ir JAV“, rašo valstybinis laikraštis „China Daily“.
Palydovinės nuotraukos rodo, kad Kinija vykdo intensyvius karinių objektų statybos darbus ginčijamuose vandenyse, į kuriuos, be kitų šalių, taip pat pretenduoja Filipinai ir Vietnamas.
Prezidento Baracko Obamos administracija tvirtino, kad Pekino veikla tame regione kelia pavojų laivybos bei skrydžių laisvei strategiškai bei komerciškai svarbiuose vandenyse.
Tačiau B.Obamos administracija nepaskelbė savo pozicijos dėl to, kam priklauso salelės, rifai ir seklumos ginčijamuose vandenyse.
Tuo tarpu R.Tillersonas aiškiai nurodė, kad tos teritorijos “teisėtai nėra Kinijos“.
„Būtų neprotinga bandyti kokiu nors būdu užkirsti Kinijai prieigą prie tų salų, nebent Vašingtonas planuoja pradėti didelio masto karą Pietų Kinijos jūroje“, – redakcinėje skiltyje rašo nacionalistinės pakraipos „Global Times“.
Laikraštis, kaip manoma, atspindintis griežtesnio kurso šalininkų Kinijos komunistų partijoje poziciją, priduria, kad R.Tillersonui derėtų „iškalti branduolines strategijas, jei jis nori priversti didžiulę branduolinę valstybę pasitraukti iš savo pačios teritorijos“.
Anksčiau „Global Times“ paragino Pekiną didinti šalies branduolinį arsenalą, kai D.Trumpas pagrasino atsisakyti ilgametės Vašingtono pozicijos dėl Taivano, leidęs suprasti, jog gali pripažinti šią salą.
Kinija autonominį Taivaną laiko savo teritorijos dalimi ir sako galinti bet kada susigrąžinti šią salą – netgi panaudojant karinę jėgą.
Kinijos oficiali reakcija į R.Tillersono pasisakymus buvo miglota.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Lu Kangas paragino Vašingtoną rūpintis savo reikalais.
„Situacija Pietų Kinijos jūroje nurimo ir mes viliamės, kad regionui nepriklausančios valstybės gerbs konsensusą, atitinkantį esminį viso pasaulio interesą“, – sakė jis.