Teisių gynimo grupės mano, kad mažiausiai milijonas uigūrų ir kitų daugiausia musulmoniškų mažumų atstovų yra kalinami stovyklose Sindziango regione Kinijos šiaurės vakaruose. Kinija taip pat kaltinama tuo, kad tame regione prievarta sterilizuoja moteris ir sistemingai taiko prievartinį darbą.
Pekinas iš pradžių neigė tokių stovyklų egzistavimą, bet dabar jas vadina profesinio rengimo centrais, skirtais kovai su musulmonų radikalizmo ir separatizmo tendencijomis. Anot oficialiojo Pekino, žmonės šiose įstaigose mokosi savanoriškai ir įgyja geresnes įsidarbinimo galimybes.
„Etninių mažumų gyvenamos vietos, tokios kaip Sindziangas ir Tibetas, išsiskyrė kaip puikūs Kinijos pažangos dėl žmogaus teisių pavyzdžiai“, – per Pekine surengtą forumą JAV ir Kinijos santykių klausimais sakė Wang Yi.
Wang Yi tokią kalbą pasakė politikams įvairiose šalyse, įskaitant JAV, smerkiant mažumų atstovų kalinimą Sindziange.
Vėliau pirmadienį Wang Yi vaizdo ryšiu turi kreiptis į Jungtinių Tautų metinę Žmogaus teisių tarybos sesiją. Jis kalbės apie „Kinijos filosofiją, praktiką ir patirtį ginant žmogaus teises“, sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas.
Tačiau JAV valstybės departamentas yra sakęs, kad Kinijos veiksmai Sindziange prilygsta genocidui, o Kanada svarsto, ar priimti panašią deklaraciją.
Teisių gynimo grupės ir aktyvistai sako, kad Kinija taip pat griežtai varžo tibetiečių religiją ir kultūrą, griauna jų vienuolynus. Pastaraisiais metais keli tibetiečiai protestuodami prieš tokį Kinijos valdymą susidegino.
Reporteriams draudžiama nepriklausomai dirbti Tibete. Pekinas tvirtina, kad dėl jo veiksmų šis regionas, kuris anksčiau esą buvo atsilikęs, dabar vystosi.
Wang Yi pirmadienį sakė, jog Kinija „visuomet įsipareigojusi“ ginti žmogaus teises, o BVP augimą per capita bei tikėtiną gyvenimo trukmę minimuose regionuose pateikė kaip įrodymus, kad teisės čia ginamos.
„Manome, kad teisės į pragyvenimą ir plėtrą yra pirmaeilės svarbos pagrindinės žmogaus teisės“, – pabrėžė Wang Yi.
