N.Nuris sakė, kad iki dviejų trečdalių atvykstančių migrantų tarptautinės bendrijos pripažįstamą pietinę dalį pasiekia per atsiskyrusią turkiškąją šiaurinę dalį, kurią pripažįsta tik Turkija.
„Tvirtiname, kad yra labai konkretus tikslas: pakeisti salos demografinį pobūdį... Mes aiškiai nebegalime toliau priiminėti tiek daug [migrantų]", – naujienų agentūrai AP sakė N.Nuris.
Kipro vyriausybė tai laiko užsitęsusia problema. Ne taip kaip kitoje Europos Sąjungos narėje Graikijoje, Kipre penktadienį nebuvo atvykti bandančių migrantų bangos, Turkijai paskelbus, kad ji po karinių nuostolių Sirijoje atvėrė savo sienas su Europos Sąjunga sirų pabėgėliams.
Kipras etniniu pagrindu buvo padalytas 1974 metais, kai Turkija surengė invaziją po sąjungos su Graikija šalininkų perversmo. 2004 metais Kipras įstojo į ES, tačiau visomis narystės privilegijomis gali naudotis tik pietinė graikiškoji dalis.
Pasak N.Nurio, Kipre šiuo metu yra 21 tūkst. prieglobsčio prašytojų, kurie sudaro 3,8 proc. populiacijos. Dauguma prieglobsčio prašytojų yra iš Artimųjų Rytų, pirmiausia Sirijos, ir iš Azijos. Dar 12 tūkst. migrantų buvo suteiktas prieglobstis.
Kipras nori ES papildomos finansinės ir materialinės paramos, kad galėtų lengviau dorotis su atvykstančių migrantų srautais.
N.Nuris praėjusią savaitę lankėsi Briuselyje ir ragino parengti išsamią ES migracijos politiką, kuri sudarytų sąlygas teisingiau paskirstyti prieglobstį gavusius migrantus.
Pasak ministro, Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Margaritis Schinas artimiausioje ateityje apsilankys Kipre įvertinti situacijos.
