Sraigtasparnis nutūpė centrinėje šio šalies pietuose esančio miesto aikštėje, kur yra srities administracijos pastatas.
Tikimasi, kad artimiausiu metu ji aplankys ligonines, kur yra nukentėjusiųjų per masines riaušes, taip pat surengs susitikimus su miesto aktyvu Ošo srities komendantūroje.
Penktadienio rytą R.Otunbajeva sraigtasparniu apskrido visą Ošo miestą ir apžiūrėjo gaisrų padarinius.
Be to, R.Otunbajeva ketina aplankyti Uzbekistano pasienyje esančius rajonus, kur vis dar yra susitelkę daug uzbekų, norinčių palikti Kirgizijos teritoriją.
Penktadienio rytą R.Otunbajeva sraigtasparniu apskrido visą Ošo miestą ir apžiūrėjo gaisrų padarinius.
Srities administracijos duomenimis, per masines riaušes mieste nuo gaisrų ir pogromų nukentėjo 33 gyvenamieji namai, 17 parduotuvių, 7 restoranai.
Drauge merija pabrėžia, kad „tai tik pirminiai duomenys ir gaisrų bei pogromų žala gali būti dar didesnė“.
Kirgizijos laikinosios Vyriausybės vadovė penktadienį pareiškė, kad oficialūs skaičiai apie žuvusiuosius per tarpetnines riaušes šalies pietuose birželio 11–14 dienomis tikriausiai yra smarkiai sumažinti.
„Aš dešimteriopai padidinčiau duomenis (apie žuvusiųjų skaičių Kirgizijos pietuose). Nes kaimo vietovėje buvo labai daug mirčių ir pagal savo papročius mes laidojame iš karto, iki saulės laidos“, – pareiškė ji interviu laikraščiui „Kommersant“, kuris išspausdintas penktadienį.
Kaip jau pranešta, oficialiais šalies Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per kirgizų ir uzbekų riaušes šalies pietuose birželio 11–14 dienomis žuvo 191 žmogus, o sužeistųjų buvo apie 2 tūkstančius.
Kaip pareiškė R.Otunbajeva, Kirgizija tapo naujos rūšies teroro – „etninių susirėmimų“ – arena. Jos nuomone, „šis konflikto metodas suveikė. Visus įvarė į kruviną liūną“.
„Jie turi planų ateiti iš pietų čia, į šiaurę. Jie turi ir kitokių scenarijų. Mes čia visi esame tam pasiruošę. Mes dirbame didelį darbą ir žmonės jau supranta, kuo gali pasibaigti etniniai susirėmimai“, – pridūrė laikinosios Vyriausybės vadovė.
„Dar pasklido gandas, neva kažkas rezgama dėl Papano vandens saugyklos, – sakė ji. – Jeigu jai kas nors bus padaryta, bus baisių padarinių ne tik mums, bet ir kaimynams.“
„Todėl mes dabar rūpinamės strateginių objektų apsauga. Duok Dieve, gausime teigiamą atsakymą iš Rusijos į mūsų prašymą padėti saugoti strateginius objektus“, – sakė R.Otunbajeva.
Pasak Kirgizijos vadovės, „jeigu regionas suliepsnos, tai bus labai skaudūs pasaulinio masto įvykiai“.
„Todėl atsiųsti karių, kurie saugotų vandens telkinius, hidroelektrines, nesančias konflikto zonoje, būtų puikus sprendimas, – mano R.Otumbajevas. – Klausimas Maskvoje nagrinėjamas. Atidžiai ir visapusiškai.“
R.Otunbajeva pabrėžė, kad Biškekas nusprendė prašyti tokios pagalbos iš Rusijos. „Ir paprašysime taikos palaikymo pajėgų“, – pažymėjo ji.
Drauge ji sakė kalbėjusi su Uzbekistano prezidentu Islamu Karimovu.
„Jis aiškiai pasakė: „Nė vieno kareivio iš mūsų, iš tų, kurie nori eiti į jūsų pusę ir ginti tautiečius, nebus. Mes laikysime sieną užrakintą. Bet priimsime visus pabėgėlius“, – pareiškė R.Otunbajeva.
