Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Kirgizijos pietuose tarpetninių riaušių aukų skaičius pasiekė mažiausiai 124

Kirgizijos pietuose dar nenuslopusių tarpetninių riaušių aukų skaičius padidėjo iki mažiausiai 124 žmonių, o dar apie pusantro tūkstančio buvo sužeista, pirmadienį pranešė šios Centrinės Azijos valstybės Sveikatos apsaugos ministerija.
Kirgizijoje tęsiasi etninės riaušės.
Kirgizijoje tęsiasi etninės riaušės. / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Anksčiau buvo paskelbta, kad šalies pietuose žuvo 114 žmonių.

„Džalal Abado ir Ošo regionuose žuvusių žmonių skaičius pasiekė 124“, – nurodė ministerija ir pabrėžė, kad nuo ketvirtadienio šių miestų gatvėse vykstantys susirėmimai tarp kirgizų ir uzbekų dar nesiliovė.

Ministerijos duomenimis, iš viso pagalbos į medikus kreipėsi 1 485 žmonės, iš jų 779 paguldyti į ligonines, o 602 pagalba suteikta iškart.

Uzbekistano pareigūnai pranešė, kad daugiau kaip 75 tūkst. etninių uzbekų pietinėse Kirgizijos srityse, kur jau kelios dienos vyksta masinės riaušės, perėjo į Uzbekistano teritoriją. Kai kurie pareigūnai sakė, kad pabėgėlių gali būti daugiau nei šimtas tūkstančių.

Uzbekistano nepaprastųjų situacijų ministerijos duomenimis, Andižano, Namangano ir Ferganos srityse organizuoti pabėgėlių priėmimo punktai.

Pabėgėliai, daugiausia moterys ir vaikai, aprūpinami vandeniu, maistu, vaistais. Su jais dirba psichologai.

Laikinoji Kirgizijos Vyriausybė, atėjusi į valdžią balandį šioje šalyje įvykus sukilimui, iki šiol nesugebėjo pažaboti smurto bangos.

Mėgindama nutraukti kraujo praliejimą ji leido milicijai ir kariškiams naudoti mirtiną jėgą atakoms prieš valdžią atremti ir paskelbė dalinę mobilizaciją.

Laikinoji prezidentė Roza Otunbajeva taip pat kreipėsi į Maskvą prašydama karinio įsikišimo. Prašymą įvesti į šalį Rusijos taikos palaikymo pajėgas parėmė daugiau nei 80 Kirgizijos teisių gynimo organizacijų.

Nors Maskva paskelbė, kad skubiai siunčia į šią buvusią sovietinę Centrinės Azijos respubliką humanitarinę pagalbą, prezidento Dmitrijaus Medvedevo atstovė spaudai Natalija Timakova pareiškė, jog prezidentas mano, kad riaušės Kirgizijoje yra vidaus konfliktas, ir kol kas Rusija nemato sąlygų dalyvauti jį reguliuojant.

Pasak N.Timakovos, sprendimą siųsti į Kirgiziją taikos palaikymo pajėgas Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO) gali priimti tik remdamasi Jungtinių Tautų (JT) įstatais ir pasikonsultavusi su visomis KSSO dalyvėmis.

Tuo tarpu, kaip praneša šaltiniai iš Rusijos jėgos struktūrų, į Rusijos karinę oro bazę Kante Kirgizijos šiaurėje sekmadienį atskrido trys kariniai transportiniai lėktuvai Il–76 ir atgabeno sustiprintą 31-osios oro desanto brigados batalioną. Jis saugos ten esančius Rusijos karius ir jų šeimas.

Kirgizų ir uzbekų susirėmimai etniniu pagrindu prasidėjo Ošo mieste šalies pietuose penktadienio naktį. Riaušių dalyviai sudegino ištisus gyvenamųjų namų kvartalus, parduotuves, turgavietes, gatvėse siautėja plėšikautojai.

JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas apsvarstė padėtį Kirgizijoje su ES ir ESBO atstovais.

Šiuo metu žinoma, kad visos trys organizacijos išsiuntė į Kirgiziją savo pasiuntinius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos