Bristolio universiteto sociologė Marianne Hester, tyrinėjanti smurtinius santykius, tvirtino, kad viruso plitimui sustabdyti skirti ribojimai gali būti susiję su išaugusiu smurtu šeimoje. Esą toks smurtas suintensyvėja visada, kai šeimos daugiau laiko praleidžia drauge, pavyzdžiui, per Kalėdas ar vasaros atostogas.
„The New York Times“ rašo, kad daugybėje pasaulio šalių įvedus karantiną, pagalbos linijos kaista nuo skambučių, o vyriausybės bando tvarkytis su problema, kurią, pasak ekspertų, turėjo numatyti.
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas sekmadienį tviteryje ragino vyriausybes imtis veiksmų užtikrinant moterų saugumą.
„Konfliktai darėsi dažnesni“
Užrakinus miestus Kinijoje 26 metų Lele iš Anhujaus provincijos ėmė vis dažniau konfliktuoti su vyru, su kuriuo namuose turėjo praleisti visą laiką.
Kovą 1-ąją, kai Lele rankose laikė 11 mėnesių dukrą, jos vyras ėmė ją mušti su vaikiška kėdute. Moteris „The New York Times“ tikino nesanti tikra, kiek kartų jis sudavė. Galiausiai Lele susmuko ant žemės vis dar rankose laikydama kūdikį.
Vėliau jos darytoje nuotraukoje matyti ant žemės pabirusios kėdės dalys, dvi metalinės kojos atsiskyrusios – įrodymas, kokia jėga Lelę mušė vyras. Kitoje nuotraukoje – jos sužeidimai: beveik kiekvienas blauzdos centimetras padengtas mėlynėmis, ant kairės kojos – didžiulė išsiliejusio kraujo sankaupa.
Lele laikraščiui teigė, kad per šešerius metus trukusius santykius vyras prieš ją smurtavo, o COVID-19 protrūkis situaciją dar labiau pablogino.
„Per epidemiją negalėjome išeiti į lauką, mūsų konfliktai darėsi vis didesni ir dažnesni“, – sakė ji.
Pekine įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Equality“, skirta kovai su smurtu prieš moteris, teigia nuo vasario pradžios, kai buvo uždaryta Hubėjaus provincija, ėmusi sulaukti daugiau pagalbos skambučių.
Ispanijoje pagalbos numeris, skirtas smurto artimoje aplinkoje aukoms, per pirmas dvi karantino savaites sulaukė 18 proc. daugiau skambučių nei tokiu pat laikotarpiu praėjusį mėnesį.
„Sulaukiame labai didelį nerimą sukeliančių skambučių, aiškiai rodančių, koks intensyvus psichologinis ir fizinis smurtas gali būti, kai žmonės 24 valandas per parą praleidžia drauge nedidelėje erdvėje“, – laikraščiui sakė Ana Bella, įkūrusi fondą, skirtą padėti nuo smurto kenčiančioms moterims.
Ketvirtadienį Prancūzijos policija pranešė, kad šalyje smurtas namuose išaugo 30 proc. Vidaus reikalų ministras Christophe'as Castaneris sakė paprašęs pareigūnų skirti daugiau dėmesio smurtui. „Rizika kyla dėl karantino“, – sakė jis.
Pagrobėjų metodai
„The New York Times“ susisiekė su Ispanijoje gyvenančia Ana. Ji pasakojo bute gyvenanti su partneriu, kuris prieš ją reguliariai smurtauja, siekia nuolat ją sekti. Kai Ana užsirakina kambaryje, jis spardo duris tol, kol ji jas atidaro.
„Neturiu privatumo net tualete. O dabar turiu tai kęsti karantine“, – Ana rašė slapta naktį žurnalistams išsiųstoje žinutėje.
Profesorė Judith Lewis Herman iš Harvardo universiteto medicinos mokyklos išsiaiškino, kad metodai, kuriuos smurtautojai artimoje aplinkoje naudoja kontroliuoti partnerius ir vaikus, yra labai panašūs į tuos, kuriuos pasitelkia pagrobėjai, jog kontroliuotų įkaitus. Pasak J.L.Herman, šie metodai itin panašūs ir į tuos, kuriuos represyvūs režimai naudoja siekdami palaužti politinių kalinių valią.
Be fizinio smurto, kuris pasireiškia ne visuose smurtiniuose santykiuose, kontrolės įrankiai apima atskyrimą nuo draugų, šeimos ir darbovietės, nuolatinį sekimą, griežtas, detalias elgesio taisykles, prieigos prie maisto, rūbų ir sanitarinių priemonių ribojimą.
Anot J.L.Herman, izoliacija namuose yra būtina siekiant kovoti su pandemija, tačiau ji taip pat suteikia daugiau galios smurtautojui.
„Jei staiga žmonės turi būti namuose, tai suteikia smurtautojui galimybę staiga viską kontroliuoti. Nuspręsti, ką galima daryti ir ko ne“, – profesorė sakė „The New York Times“.
Ji pridūrė, kad izoliacija sunaikino paramos tinklus, todėl aukoms tampa dar sudėtingiau gauti pagalbą ar pabėgti.
Trūksta išteklių
Po to, kai sutuoktinis užpuolė Lelę, ji nušlubavo į kitą kambarį ir iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai dokumentavo užpuolimą, tačiau nesiėmė jokių tolesnių veiksmų.
Lele pasisamdė advokatą ir padavė skyrybų dokumentus, tačiau procesas buvo nukeltas į balandį. Ji vis dar laukia teismo sprendimo. Rasti naujus namus pandemijos metu – sudėtinga, todėl Lele buvo priversta ir toliau gyventi su smurtautoju.
„The New York Times“ rašo, kad tai vyksta visame pasaulyje. Moterų apsauga užsiimančios institucijos, kurios dažnai yra silpnos ir nepakankamai finansuojamos, dabar bando susidoroti su išaugusia paklausa.
Pasak organizacijos Pekine „Equality“ bendraįkūrėjos Feng Yuan, jų pagalbos linija paskambinusi moteris pasakojo: susisiekusiai su pareigūnais jai buvo pasakyta, kad šie yra pernelyg užimti ir galės atvykti po krizės.
Viena po kitos Europos valstybės irgi nuėjo tokiu keliu. Iš pradžių įvedė karantiną, o išaugus pagalbos skambučių skaičiui pradėjo ieškoti sprendimų, kaip padėti smurto aukoms.
Pirmoji tų šalių buvo Italija. Įvedus karantiną buvo pranešta apie augantį smurtą artimoje aplinkoje, tačiau nukentėjusios moterys neturėjo kur eiti. Prieglaudos negalėjo jų priimti dėl pernelyg didelės infekcijos rizikos.
Galiausiai vyriausybė paskelbė, kad vietos pareigūnai galėtų pasitelkti viešbučių kambarius kaip laikinas prieglaudas, kuriose nukentėjusiosios saugiai praleistų karantiną.
Vėliau viešbučiai prieglaudomis buvo paversti ir Prancūzijoje.
„The New York Times“ rašo, kad galiausiai karantinas baigsis, tačiau jam tęsiantis pavojus greičiausiai didės. Tyrimai rodo, kad smurtautojai partnerius ir kitus yra labiausiai linkę nužudyti per asmenines krizes, įskaitant darbo praradimą ar dideles finansines nesėkmes.
„COVID-19 niokojant ekonomiką, tokios krizės taps dažnesnės“, – rašo „The New York Times“.
