Kai Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė kovą kone pasigyrė, kaip Vilniui reikia ruoštis priimti tūkstančius specialistų iš Rusijos ir Baltarusijos, premjerė Ingrida Šimonytė netrukus nukirto: lengvinti atvykėlių priėmimo procedūrų neplanuojama.
„Tikrai nematome didelio poreikio paprastinti procedūras, kadangi jau ir dabar administracinis iššūkis yra nemažas. <...> Mes norime žinoti, kokiais tikslais ir kokie žmonės persikelia“, – tada kalbėjo I.Šimonytė.
Vis dėlto Vokietija elgiasi kitaip. Kanclerio Olafo Scholzo vyriausybė ketina pagreitinti vizų išdavimą darbuotojams iš Rusijos, turintiems specifinių įgūdžių IT ir komunikacijų srityse.
Nors kiekvieną atvejį žadama vertinti individualiai, per federalinį darbo departamentą, regis, nepaisoma šalies vidaus žvalgybos agentūros perspėjimo, kad Vokietijos kompanijose įdarbinti rusai gali užsiimti pramoniniu šnipinėjimu.
Rusijos politikos ekspertas Marius Laurinavičius 15min teigė, kad Lietuvoje procesai buvo pristabdyti dėl visuomenės spaudimo, o Vokietijoje žmonių supratimas apie grėsmes yra „gerokai mažesnis“ nei mūsų šalyje.
„O politikų noras aukoti saugumą dėl tikros ar tariamos ekonominės naudos iš esmės ir privedė prie to, ką mes turime dabar – įskaitant ir patį karą“, – kalbėjo M.Laurinavičius.
