Anot jos, Belgijos kariai išbus Estijoje penkis mėnesius, o vėliau juos pakeis Prancūzijos padalinys. Belgų ir prancūzų pajėgos taip pat dalyvaus kasmetiniuose mokymuose „Pavasario audra“ (Spring Storm).
Anot gynybos ministro Juri Luiko, Belgijos sprendimas dislokuoti Estijoje savo pajėgas rodo, kad net nedidelės valstybės gali prisidėti prie Aljanso saugumo.
„Esame nedidelės valstybės ir geriau suprantame nerimą dėl saugumo, nes mūsų bendras saugumas priklauso nuo visos NATO veiklos“, – pridūrė J.Luikas.
Belgijos padalinys atvyks į Estiją per Lietuvą. Jis keliaus visų trijų Baltijos šalių teritorija ir kelionės metu papasakos Estijos gyventojams apie savo veiklą ir ginkluotę.
Belgijos oro gynybos pajėgos reguliariai dalyvavo didelėse pratybose Estijoje. Be to, belgų naikintuvai dalyvavo NATO oro erdvės patruliavimo misijoje Baltijos šalyse.
Estijos gynybos ministerija tikisi, kad belgų atvykimas leis sustiprinti bendradarbiavimą oro erdvės gynybos srityje.
Į Tapos karinę bazę atvyksiantis Belgijos dalinys yra ginkluotas kovos mašinomis, prieštankinėmis raketomis SPIKE ir 120 mm kalibro minosvaidžiais. Jame taip yra išminuotojų grupė.
Planuojama, kad dalinys turės apie 100 įvairios karinės technikos vienetų.
Pirmieji belgų kariškiai atvyks į Tapą gruodį ir pakeis šiuo metu ten esančius Danijos kariškius.
Pavasarį belgai dalyvaus didelio masto manevruose „Pavasario audra“.
Tarptautinis NATO batalionas dislokuotas Estijoje remiantis sąjungininkų sprendimu, priimtu per 2016 metų Varšuvos viršūnių susitikimą. Bataliono tikslas – užtikrinti taiką regione ir atgrasyti potencialią karinę agresiją.