Balandžio 29 dieną Švedijos prekybos rūmai Lietuvoje surengė nuotolinę diskusiją apie Švedijos strategijos efektyvumą kovojant su koronavirusu, kurioje dalyvavo Švedijos ambasadorė Lietuvoje Maria Christina Lundqvist kartu su verslo ir nevyriausybinių institucijų atstovais: vyriausiąja „Business Sweden“ ekonomiste Lena Sellgren, Stokholmo prekybos rūmų Upsalos padalinio vadovu Tomas Stavbom, generaliniu „Narbutas Nordic” direktoriumi Anders Norin ir Švedijos kultūros bei organizacijų vystymosi ekspertu Staffan Akerblom. Diskusiją moderavo „AstraZeneca Lietuva“ vadovas Arnas Vozbutas.
Manyti, kad Švedijoje gyvenimas teka įprasta vaga – klaidinga
Pagrindinis Švedijos pasirinktos strategijos tikslas, pasak ambasadorės, yra toks pats, kaip ir kitose šalyse – gelbėti gyvybes ir saugoti visuomenės sveikatą. Vyriausybė savo sprendimus grindžia nepriklausomų valstybinių agentūrų rekomendacijomis ir moksliniais duomenimis.
M.Ch.Lundqvist paneigė gandus, kad gyvenimas Švedijoje teka įprastu ritmu – dauguma žmonių, kaip ir kitose Europos šalyse, dirba iš namų, gimnazijos ir aukštosios mokyklos vykdo ugdymo procesą nuotoliniu būdu.
Žmonių srautai centrinėje sostinės Stokholmo dalyje yra sumažėję daugiau nei 70 proc., o per ilgąjį Velykų savaitgalį kelionės šalies viduje sumažėjo daugiau nei 90 proc. Lyginant su Lietuva ar kitomis šalimis, didžiausias skirtumas yra tas, kad visa tai buvo pasiekta ne draudimais, o rekomendacijomis piliečiams, pasitikint jų pačių sąmoningumu ir asmenine atsakomybe už kitus visuomenės narius.
Žmonės savo pačių sprendimu dirba iš namų, nelanko vyresnių giminaičių, vengia kelionių ir laikosi socialinės distancijos bei higienos rekomendacijų.
Valstybės ribojimai – tik viešosios tvarkos lygmenyje
Kiekvienos valstybės kovos su koronavirusu strategija turi būti taikoma atsižvelgiant į šalies kultūrinį kontekstą. Švedijos ambasadorė pabrėžė, kad šalyje egzistuoja griežta riba tarp privataus ir viešojo gyvenimo sferų. Vyriausybės reguliavimas taikomas tik viešajam gyvenimui, pavyzdžiui, draudžiami masiniai renginiai, kuriuose dalyvauja daugiau nei 50 žmonių, bei lankymasis senjorų globos namuose.
Privačios žmonių gyvenimo sferos valstybė nekontroliuoja – manoma, kad toks valstybės rodomas pasitikėjimas įgalina pačius gyventojus be priverstinių priemonių prisitaikyti prie Visuomenės sveikatos agentūros teikiamų rekomendacijų.
Taigi žmonės savo pačių sprendimu dirba iš namų, nelanko vyresnių giminaičių, vengia kelionių ir laikosi socialinės distancijos bei higienos rekomendacijų.
Prognozuojamas iki 10 proc. ekonomikos susitraukimas
Nepaisant švelnesnių ribojimų, koronaviruso sukeltas smūgis šalies ekonomikai yra ženklus. Pasak Lenos Sellgren, vyriausiosios „Business Sweden“ ekonomistės, Švedija nėra atsidūrusi panašioje ekonominėje situacijoje nuo Antrojo pasaulinio karo metų. Kadangi net 50% Švedijos BVP sudaro eksportas, iš kurio 73 proc. yra nukreipta į Europos šalis, analitikai Švedijoje prognozuoja ženklų nedarbo augimą ir ekonomikos susitraukimą nuo 7 iki 10 proc.
Vis dėlto, Stokholmo prekybos rūmų regioninio padalinio Upsaloje vadovo Tomas Stavbom teigimu, išlieka ir koronaviruso krizės nepaveiktų sričių, tokių kaip statybos verslas, gyvybės mokslai ir viešasis sektorius. Kitas diskusijos dalyvis, „Narbutas Nordic” generalinis direktorius Anders Norin, ragino lietuvius nesnausti ir ruoštis ateinančiam etapui – jo teigimu, Lietuvos įmonės jau turėtų ruošti strategijas, mat tikėtina, jog krizei pasibaigus Švedijos užsakovai naujų tiekėjų ims ieškoti būtent artimose regione šalyse, įskaitant Lietuvą.
Sprendimus padiktavo kultūriniai aspektai
Daug kas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Švedijoje per koronaviruso protrūkį nebuvo uždaryti darželiai ir pagrindinės mokyklos. M.Ch.Lundqvist nurodė kelias tokio sprendimo priežastis – visų pirma, Švedijos visuomenė yra viena iš labiausiai pažengusių pasaulyje lyčių lygybės prasme ir daugumoje šeimų abu tėvai dirba. Kita priežastis buvo būtinybė išsaugoti sveikatos apsaugos ir slaugos sektoriaus darbuotojus, kadangi uždarius darželius ir mokyklas net 40 proc. šiose srityse dirbančių žmonių turėtų likti namie prižiūrėti vaikų.
Vis dėlto pagrindinis Švedijos pasirinktos strategijos privalumas, anot ambasadorės, – tai jo tvarumas ir ilgalaikiškumas. Visuomenės gyvenimo modelis, kuriuo šiuo metu vadovaujasi Švedijos gyventojai, gali būti taikomas keletą mėnesių ar daugiau. Galimybė eiti žmonėms į darbą, o vaikams į darželį ar mokyklą taip pat susijusi su visuomenės sveikata, nes griežtas karantinas ilgainiui gali turėti neigiamą poveikį žmonių psichinei sveikatai.