Jie, jaunieji kinai, dabar protestuoja prieš griežtą šalies „nulinio COVID“ politiką ir net ragina aukščiausią jos lyderį Xi Jinpingą atsistatydinti.
Kinija to nematė nuo 1989 metų, kai valdančioji komunistų partija žiauriai susidorojo su demokratijos šalininkais, dauguma kurių buvo universiteto studentai.
Kad ir kas nutiktų ateinančiomis dienomis ir savaitėmis, jaunieji protestuotojai šiandien sukėlė naują grėsmę Xi Jinpingo valdžiai, kuri pašalino savo politinius oponentus ir nuslopino bet kokį balsą, drįsusį mesti iššūkį jo valdžiai.
Toks viešas nepritarimas dar prieš keletą dienų buvo neįsivaizduojamas. Tie patys jaunuoliai, minėdami Xi Jinpingą internete, vartojo tokius eufemizmus kaip „X“, „jis“ ar „tas asmuo“, bijodami net ištarti prezidento vardą.
Jie susitaikė su tuo, ką jiems skyrė vyriausybė: griežtus pandemijos apribojimus, aukštą nedarbo lygį, mažiau knygų, kurias galima skaityti, mažiau filmų, kuriuos leidžiama žiūrėti, ir žaidimų, kuriuos jie gali žaisti.
Tada kažkas pratrūko.
