Turkijos lyderis pareiškė, kad reporteris kalbėjo lyg priklausytų vienai grupuotei, kaltinamai 2016-aisiais Turkijoje surengus nepavykusį perversmą.
Pasibaigus R.T.Erdogano ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono deryboms Paryžiuje, prancūzų žurnalistas pasiteiravo Turkijos vadovo apie vieną 2015-aisiais laikraštyje „Cumhuriyet“ išspausdintą straipsnį, kuriame buvo tvirtinama, kad Ankara siuntė ginklų į Siriją.
Turkijos lyderis šį skandalą visuomet siedavo su JAV gyvenančiu pamokslininku Fethullah Gulenu, kurį Ankara kaltina 2016 metais kursčius valstybės perversmą.
Turkija kaltina F.Guleną vadovavimu vadinamajai Fethullah teroro organizacijai (FETO), bet pats dvasininkas šiuos kaltinimus neigia.
Istorija apie galimą ginklų gabenimą į Siriją į viešumą pirmąkart iškilo 2014 metų sausį, kai pietų Turkijos prokurorai aptiko į Siriją važiavusių turkų žvalgybai priklausančių vilkikų, kurie, pasak pareigūnų, buvo prikrauti ginklų.
„Tai yra FETO žodžiai. Jums nederėtų mokytis kalbėti FETO žodžiais“, – perspėjo R.T.Erdoganas tą žurnalistą, paprašęs pakartoti klausimą.
„Kalbu kaip žurnalistas!“ – prancūziškai sumurmėjo tas reporteris.
„Uždavinėdami savo klausimus dabar būkite atsargus. Ir nekalbėkite kitų žodžiais“, – perspėjo jį Turkijos prezidentas.
„Ir noriu, kad žinotumėt, jog prieš jus nestovi kažkas, kas lengvai tai prarytų“, – pridūrė jis.
Istorija apie galimą ginklų gabenimą į Siriją į viešumą pirmąkart iškilo 2014 metų sausį, kai pietų Turkijos prokurorai aptiko į Siriją važiavusių turkų žvalgybai priklausančių vilkikų, kurie, pasak pareigūnų, buvo prikrauti ginklų.
Kiek vėliau Ankara dėl šio incidento apkaltino asmenis, figūravusius tyrime dėl narystės F.Guleno organizacijoje.
„Tie, kas vykdė tas operacijas, buvo F.Guleno (organizacijos) prokurorai. Dabar jie yra kalėjime“, – šaltai išrėžė R.T.Erdoganas Paryžiuje.
„Užduodate man tokį klausimą, bet kodėl neklausiate manęs, kodėl Jungtinės Valstijos išsiuntė į Siriją 4 000 vilkikų su ginklais?“ – pridūrė Turkijos prezidentas, užsimindamas apie Ankarą supykdžiusią situaciją, kai Sirijos kurdų kovotojams buvo tiekiami amerikietiški ginklai,
„Esate žurnalistas, ar ne? Turėjot pasižiūrėti ir į tai“, – teigė R.T.Erdoganas.
Turkijos lyderis nepatvirtino, kad minėtas incidentas įvyko, tačiau jis sakė, kad turkų žvalgyba turėjo „visas teises“ vykdyti tokias operacijas.
E.Macronas: Turkijos siekyje tapti ES nare „pažanga neįmanoma“
Prancūzijos prezidentas E.Macronas. penktadienį pareiškė, kad „pažanga neįmanoma“ Turkijos siekyje įstoti į Europos Sąjungą, kai po pučo imtasi griežčiausių priemonių ir esama kitų žmogaus teisių pažeidimų.
„Santykių su Europos Sąjunga atžvilgiu akivaizdu, kad pastarieji įvykiai ir variantai trukdo pažangai šiame procese“, – sakė E.Macronas per bendrą su savo kolega Turkijos prezidentu R.T.Erdoganu spaudos konferenciją.
„Demokratija turi laikytis įstatymų viršenybės“, – pabrėžė E.Macronas, dar pridūręs, kad jiedu per derybas aptarė kelis paskirus įkalintų žurnalistų atvejus.
„Meluočiau jei sakyčiau, kad galime atverti naujus (derybų) skyrius“, – pažymėjo jis, turėdamas omenyje Turkijos stojimo į ES procesą.
Per šią R.T.Erdogano kelionę Ankara vylėsi atšildyti atvėsusius santykius su Europa, bet derybas temdo susirūpinimas dėl susidorojimų su įtariamais priešininkais Turkijoje po nepavykusio perversmo ir žurnalistų areštų.
Ir E.Macronas, ir R.T.Erdoganas neslėpė savo pesimizmo dėl Turkijos ilgalaikio siekio tapti ES nare.
Ir E.Macronas, ir R.T.Erdoganas neslėpė savo pesimizmo dėl Turkijos ilgalaikio siekio tapti ES nare.
„Mes labai atvirai pasikalbėjome šia tema“, – žurnalistams sakė E.Macronas, pasak kurio, abi pusės turėtų atsisakyti veidmainystės ir pradėti įprastą judėjimo pirmyn procesą.
„Tikiuosi mes galėsime imtis taikaus dialogo, kuris mums leis puoselėti, mano nuomone, būtinus santykius, tiek mums patiems tiek visam regionui“, – pridūrė E.Macronas.
R.T.Erdoganas, savo ruožtu, pažymėjo, kad laukimas ES narystės „alina“ turkus.
„Tai smarkiai alina mus ir smarkiai alina mūsų tautą. Galbūt tai privers mus priimti sprendimą“, – pasakė jis, nepaaiškindamas, koks tas sprendimas galėtų būti.
„Turkija ES prieškambaryje laukia jau 54 metus. Kai klausiama – kodėl, ES negali iš esmės pateikti priežasčių“, – pažymėjo R.T.Erdoganas.
R.T.Erdogano sutikimas Paryžiuje
Į susitikimą su Prancūzijos prezidentu E.Macronu atvykusį Turkijos lyderį R.T.Erdoganą Paryžiuje pasitiko demonstrantai, protestuojantys dėl spaudos laisvės suvaržymų ir blogėjančios žmogaus teisių padėties Turkijoje.
Šis R.T.Erdohano apsilankymas Prancūzijoje yra pirmas po nepavykusio Turkijos dalies opozicijos rengto 2016 metų liepos perversmo, į kurį vyriausybė atsakė susidorojimu su įtariamais savo priešininkais. Turkijoje per tuos valymus buvo suimta maždaug 50 tūkst. žmonių, dar maždaug 110 tūkst. neteko darbo valstybiniame sektoriuje.
Prie Turkijos ambasados maždaug 30 aktyvistų iš organizacijos „Reporteriai be sienų“ (RSF) laikė įkalintų žurnalistų nuotraukas. Daugiau nei dešimt demonstrantų, daugiausiai kurdų, vėliau pabandė patekti į Eliziejaus rūmus, tačiau policijos pareigūnai juos išstūmė į gatvę.
Kaip nurodo žiniasklaidos laisvės tinklalapis P24, Turkijoje už grotų laikoma 170 žurnalistų, dauguma jų suimta pagal šalyje nuo 2016 metų liepos galiojančią nepaprastąją padėtį.
Turkija šiuo metu yra 155-oje vietoje iš 180 pagal žiniasklaidos laisvės indeksą, sudarytą organizacijos „Reporteriai be sienų“ (RSF).
Vienoje naujausių bylų Turkijos prokuratūra gruodį reikalavo įkalinimo iki gyvos galvos trims žurnalistikos veteranams, kaltinamiems ryšiais su JAV gyvenančiu musulmonų dvasininku F.Gulenu, kuris, anot Ankaros, sumanė visą tą sąmokslą R.T.Erdoganui nuversti.
Tie žurnalistai kaltinti tuo, kad žinojo, jog pučas neneišvengiamas, ir dalyvavo siuntinėjant pasąmonę veikiančius pranešimus, kad jis įvyks.
Prancūzijos komunistai ir dar kelios kairiosios partijos kritikuoja R.T.Erdogano vizitą Prancūzijoje, kuris vyksta likus dienai iki trijų kurdų aktyvisčių nužudymo Paryžiuje penktųjų metinių paminėjimo.
„Prancūzijos teismai nustatė, kad šiame nusikaltime dalyvavo Turkijos slaptosios tarnybos“, – primenama Komunistų partijos pareiškime.
