Pirmadienį Prancūzijos parlamentas priėmė įstatymą, pagal kurį visų restoranų ir kitų viešų vietų lankytojams, traukinių ir lėktuvų keleiviams reikės passe sanitaire – sveikatos paso, įrodančio, kad asmuo pasiskiepijo nuo koronaviruso, neseniai persirgo ar turi neigiamą neseniai atlikto COVID-19 testo rezultatą.
Prancūzijos Senatas šeštadienį patvirtino pakeistą įstatymo projektą – buvo padaryta išimtis nepilnamečiams.
Tiesa, nuo rugpjūčio 30 dienos sveikatos paso reikės visiems 12 metų ir vyresniems asmenims.
Vyriausybė dekretu vėliau nuspręs, kaip vertinti vakcinacijos dokumentus iš kitų šalių.
Taisyklės gali būti taikomos iki lapkričio 15 dienos, priklausomai nuo epidemiologinės situacijos, nurodo naujienų agentūra „Associated Press“.
Įstatymas taip pat numato privalomą sveikatos apsaugos darbuotojų skiepijimą. Prezidentas E.Macronas ir jo vyriausybė pareiškė, kad jiems reikia apsaugoti labiausiai pažeidžiamą visuomenės dalį ir ligonines, kad, augant infekcijų skaičiui, būtų išvengta dar vieno karantino.
Remiantis įstatymu, visi sveikatos apsaugos srityje dirbantys asmenys turės pradėti skiepytis iki rugsėjo 15 dienos, antraip jie gali būti nušalinti.
Lankydamasis vienoje ligoninėje Prancūzijos Polinezijoje, E.Macronas ragino tautą susitelkti ir klausė: „Ko verta tavo laisvė, jei sakai, kad nenori būti paskiepytas, tačiau rytoj užkrėsi savo tėvą, motiną ar užsikrėsi pats?“
Kilo protestai
Šeštadienį įvairiuose Prancūzijos miestuose protestavo apie 160 tūkst. žmonių. Daug protestuotojų skandavo „Laisvė!“ ir tikino, kad vyriausybė neturėtų nuspręsti, ką jie turi daryti.
Tiesa, remiantis rugpjūčio viduryje paskelbtos „Ipsos-Storia Sterna“ apklausos duomenis, 60 proc. prancūzų palaiko sveikatos paso įgyvendinimą ir privalomą sveikatos apsaugos darbuotojų skiepijimą.
Protestai kilo ir liepos viduryje, vos paskelbus apie planus įvesti COVID-19 pasą – demonstracijos vyko 137 miestuose. Valdžia buvo kaltinama asmens teisių ribojimu.
„Prezidentas jokiu būdu neturi teisės priimti sprendimų dėl mano individualios sveikatos“, – naujienų agentūrai „Reuters“ sakė Chrystelle prisistačiusi protestuotoja.
„Manau, kad šiose demonstracijose prisiekusių libertarų buvo mažiau negu sąmokslo teorijų šalininkų“, – „France 24“ sakė prancūzų politikos profesorius Čičeterio universitete Andrew Smithas.
Pasak jo, tai, kad prancūzų vakcinų šalininkai lygina save su pasipriešinimo naciams judėjimu penktajame dešimtmetyje, yra „nerimą kelianti istorijos manipuliacija“.
„Tai apie skiepų priešininkų judėjimą šalyje rodo kai ką labai specifiškai prancūziško. Kalbos apie sutriuškinimą, kolaboravimą ir nacizmą itin skiriasi nuo to, ką matome anglosaksiškame pasaulyje, kur naciai, žinoma, dažnai yra blogi vyrukai, tačiau jie yra kažkas abstraktesnio“, – sakė jis.
Remiantis „OpinionWay“ atliktos apklausos duomenimis, paviešintais gegužę, 20 proc. prancūzų suaugusiųjų atsisakytų skiepo, o 13 proc. yra neapsisprendę.
Prancūzijos medicinos akademijos teigimu, norint įgyti bandos imunitetą ir įveikti COVID-19, reikia, kad pasiskiepytų 90 proc. suaugusiųjų.
Pseudo dokumentinio filmo „Hold-Up“ populiarumas rodo, kad COVID-19 dezinformacija šalyje turi didelę auditoriją. Lapkritį pasirodęs filmas surinko jau daugiau nei 2,5 mln. peržiūrų, juo dalijosi ir tokie įžymūs žmonės kaip Sophie Marceau, rašo „France 24“.
Pastaraisiais metais Prancūzijoje sustiprėjo ir „QAnon“ sąmokslo teorijų judėjimas, skleidžiantis dezinformaciją ne tik apie koronavirusą, bet ir tai, kad pasaulį valdo pedofilų kabala, kurią nugalėti gali tik Donaldo Trumpo prezidentavimas.
Judėjimą populiarino tokie prancūzų dezinformacijos portalai kaip „DéQodeurs“ ir „FranceSoir“.
Tačiau, kaip tikina A.Smithas, sąmokslo teorijos lieka Prancūzijos visuomenės paraštėse. „Dauguma žmonių Prancūzijoje supranta, kad iš pandemijos veda sunkus darbas ir protinga politika, o ne sąmokslo teorijos“, – sakė jis.
Duomenų bazės „Our Wolrd in Data“ duomenimis, Prancūzijoje nuo koronaviruso paskiepyta 58, 2 proc. gyventojų, 44,4 proc. – pilnai.
Politinės pasekmės E.Macronui
COVID-19 pasas gali politiškai atsiliepti E.Macronui, kuris siekia perrinkimo kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose.
„Kai Macronas apie tai paskelbė, daugybė žmonių suvokė tai ne tik kaip priemonę apsaugoti visuomenės sveikatą, bet ir kampanijos prieš artėjančius prezidento rinkimus žinutę“, – sakė Prancūzijos politikos profesorius Notingamo universitete Paulas Smithas.
Pasak jo, sveikatos pasas gali padėti atsikovoti nuosaikiųjų balsus. Pastarieji gali matyti E.Macroną kaip vedantį Prancūziją iš COVID-19 košmaro, o patys save laiko tyliąja dauguma, nepritariančia nei kraštutinei kairei, nei kraštutinei dešinei.
„Politika keičia mūšio lauką. Tradicinės dešiniųjų ir kairiųjų partijos – respublikonai ir socialistai – neprieštaraus Macrono pamatuotam, praktiškam požiūriui į pandemiją“, – P.Smithas sakė portalui „France 24“.
„Negali laimėti prezidento rinkimų su 117 tūkst. žmonių, pasiskirsčiusių po Prancūzijos gatves. Laimi pasitelkdamas praktišką, įrodymais paremtą politiką, skirtą užbaigti pandemiją ir atgaivinti ekonomiką“, – sakė A.Smith.
