Klimato politika ES jau dabar svarbi – apie krizę kalbama per viršūnių susitikimus, kovai su pasaulinio atšilimo padariniais žadama skirti kur kas daugiau nei anksčiau dėmesio ir pinigų bei tapti pavyzdžiu likusiam pasauliui.
Bet galima kalbėti ne tik apie orus. Štai JAV paskelbė sankcijas bendrovėms, tiesiančioms dujotiekį „Nord Stream 2“ iš Rusijos į Vokietiją, o tai rodo, kad transatlantinis aljansas braška vis labiau tokiu metu, kai į madą sugrįžta galios politika.
Už Lamanšo britų konservatoriai užtikrintai laimėjo retus gruodžio rinkimus ir dabar turi aiškų mandatą galutinai įvykdyti „Brexit“ – sausio 31 dieną Jungtinė Karalystė taps pirmąja ES paliekančia šalimi nare.
JAV paskelbė sankcijas bendrovėms, tiesiančioms dujotiekį „Nord Stream 2“ iš Rusijos į Vokietiją.
Visgi dar svarbesnės bus derybos dėl Jungtinės Karalystės ir Bendrijos ateities santykių. Nors tikėtasi, kad Borisas Johnsonas po rinkimų sušvelnins savo poziciją ES atžvilgiu, kol kas tokių ženklų nėra.
Sudėtingos derybos dėl biudžeto
Norėdama ir susidoroti su visais šiais iššūkiais, ir tiesiog turėti didesnę įtaką pasaulyje, ES turės veikti ryžtingiau ir vieningiau. Vokietijos kanclerė Angela Merkel tai pabrėžė savo naujametiniame sveikinime: „Europa turi garsiau kalbėti pasaulyje.“
Toks siekis nesikeičia jau kelerius metus ir skamba vis liūdniau. Tačiau 2020-aisiais ES šalių lyderiai, galbūt išskyrus didelių ambicijų turintį Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, turės žvalgytis ir savo kieme.
Žvalgosi jau dabar. Bendrijos narės nepailsdamos ginčijasi dėl iš pažiūros nedidelės šalių biudžeto dalies, kurią valstybės turi atriekti ES reikalams 2021–2027 metų laikotarpiu.
Žinia, Europos populistams Bendrija jau seniai yra labai patogus taikinys. Todėl ES šalių lyderiai nenori sudaryti įspūdžio rinkėjams, kad nacionalinės sostinės nuolaidžiauja Briuseliui ir pataikaudamos siunčia eurokratams pilnus kapšus pinigų.
Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sassoli neseniai pabrėžė būtinybę „kaip įmanoma greičiau susitarti dėl biudžeto ir neatidėlioti darbo su Sąjungos programomis“.
Kažin ar greitai pavyks. Dėl „Brexit“ ES biudžetas praras iki 60 mlrd. eurų pajamų, o Lietuva kartu su kitomis Bendrijos narėmis Vidurio ir Rytų Europoje garsiai skelbia nepasitenkinimą planu daugiau nei ketvirtadaliu mažinti lėšas sanglaudos politikai.
„Metai kaip visada laukia nelengvi, ypač – dėl biudžetinių derybų. Ambicijų tradiciškai daug, pavyzdžiui, dėl klimato, bet kyla abejonių, kiek jos bus pagrįstos realiais instrumentais ir politiniu pritarimu.
Nedramatizuojant galima teigti, kad metai bus intensyvūs“, – 15min teigė Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.
„Brexit“ akivaizdoje laikėsi vieningai
Delikačioms deryboms dėl daugiamečio biudžeto gali tekti iššvaistyti nemažą dalį 2020-ųjų. O tai reiškia, kad ES greičiausiai ir toliau varžysis lengvasvorių kategorijoje.
Tai keista, nes Bendrija turi daugybę diplomatų, finansuoja ambicingas humanitarinės pagalbos programas ir apskritai yra didelis prekybinis blokas.
„Kyla pavojus, kad europiečiai virs žaisliukais Kinijos, Rusijos ir Jungtinių Valstijų kovoje dėl įtakos“, – Europos užsienio ryšių tarybos ataskaitoje parašė Markas Leonardas ir buvęs Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas.
Tokios išvados, tiesa, gali skambėti ne visai pagrįstai – juk per kelerius pastaruosius metus ES sumalė į miltus pesimistines prognozes, o ateinantį dešimtmetį pasitinka iš tikrųjų ambicingai.
ES laikėsi išties vieningai „Brexit“ derybų akivaizdoje, nors Jungtinė Karalystė trejus metus kaip tik praleido šokinėdama nuo vienos politinės krizės prie kitos.
Pavyzdžiui, Bendrija sugebėjo nuvyti Graikiją nuo išėjimo iš euro zonos durų ir padėjo kelioms kitoms ES narėms išbristi iš gilios skolų krizės, ES taip pat suvaidino svarbų vaidmenį derantis dėl Paryžiaus klimato susitarimo ir Irano branduolinės programos pažabojimo.
Galiausiai blokas laikėsi išties vieningai „Brexit“ derybų akivaizdoje, nors Jungtinė Karalystė trejus metus kaip tik praleido šokinėdama nuo vienos politinės krizės prie kitos.
„ES idėja ir toliau labiau gyva. Net dideli euroskeptikai pripažįsta, kad bendradarbiavimas yra būtinas – Bendrijos narės pavieniui nėra milžinės“, – tvirtino L.Kojala.
Tam tikra prasme 2020-ieji Bendrijai netgi žymi naują aušrą. Europos Komisijai jau vadovauja ne Jeanas-Claude'as Junckeris, o vokietė Ursula von der Leyen, Europos Vadovų Tarybai – nebe Donaldas Tuskas, o belgas Charles'is Michelis.
Negana to, „Brexit“ drama jau irgi persiritusi į antrąją pusę. Jungtinė Karalystė tikrai paliks ES sausio 31-ąją. Ir nors derybos dėl prekybinių santykių bus įtemptos, kažin ar jų detalės paklius į antraštes.
Išbandymai Europos diplomatijai
Politinių rizikų visgi yra, ir nemažai. 2020 metais gali dar paūmėti ginčai tarp Europos Komisijos ir Lenkijos bei Vengrijos – Briuselio vertinimu, šiose Vidurio Europos šalyse vis atviriau mindomi demokratijos ir teisės viršenybės principai.
Be to, paskirose valstybėse priešinamasi ES planams, kaip kovoti su klimato krize. Bruzda ne tik anglis kūrenanti Lenkija, bet ir naujais teisės aktais, kuriais siekiama mažinti oro taršą, nepatenkinti ūkininkai Nyderlanduose bei Prancūzijoje.
Kai gruodį per viršūnių susitikimą Bendrijos narės – išskyrus Lenkiją – sutarė iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos, prireikė griebtis lingvistinių gudrybių. Priešingu atveju būtų buvę galima kalbėti apie nesėkmę.
„Gerai tai, kad diskusijos vyksta aukščiausiu lygiu. Bet ES nuolat yra tam tikras disbalansas tarp labai ambicingos politinės retorikos – dėl klimato kaitos, dėl bendros gynybos politikos, dėl euro zonos integracijos – ir gerokai kuklesnių tokių tikslų įgyvendinimo mechanizmų.
Atskiros valstybės turi skirtingus nacionalinius interesus ir juos gana sėkmingai gina, nes ES vis dar yra valstybių sąjunga, kurioje be šalių pritarimo jokie esminiai pokyčiai neįmanomi.
Be to, ES kaip veikėja turi labai ribotus finansinius išteklius – tik apie 1 proc. nuo bendrų nacionalinių pajamų. Kalbėti apie skambių idėjų įgyvendinimą gana sudėtinga“, – 15min tvirtino L.Kojala.
Už ES ribų – kitos problemos. Amerika galbūt vis dar patikima, bet, valdant Donaldui Trumpui, jau ir nenuspėjama. D.Trumpas išvedė JAV iš Paryžiaus klimato susitarimo, taip pat – iš tarptautinio susitarimo dėl Irano branduolinės programos.
U.von der Leyen: dabartinės galios vienos eina naujais keliais.
Europa su amerikiečiais nesutaria ir dėl Irano, ir net dėl NATO bei gynybos finansavimo, nors Aljanso narės Senajame žemyne jai jau pradėjo skirti daugiau lėšų.
„Dabartinės galios vienos eina naujais keliais“, – pareiškė U.von der Leyen, regis, nė neslepianti kritikos JAV.
Ir nors ES toliau gina daugiašališkumą ir ragina ieškoti kompromisų tarptautinėje politikoje, toks požiūris kasdien tikrinamas. JAV ir Kinija kaunasi dėl ekonominio ir karinio dominavimo, lyg uodas pašonėje zvimbia Rusijos lyderis Vladimiras Putinas.
„Atsinaujinusi didžiųjų galių kova didina spaudimą ES svajonėms apie daugiašališkumu grįstą pasaulio tvarką. Bendrija nori žaisti minkštu kamuoliuku kietų kamuolių pasaulyje“, – mano C.Bildtas ir M.Leonardas.
L.Kojala vis dėlto atitaria: „Svarbu, kad daugiašališkumas išliktų kaip principas, ypač tokiu metu, kai didieji žaidėjai kvestionuoja pačią idėją.
Kita vertus, ES labai svarbu pačiai susikalibruoti savo galimybes ir potencialą. Taip būtų galima veikti efektyviau, nors galbūt ir ne taip ambicingai. Kol kas viena sakoma, bet padaroma daug mažiau. ES sunku suprasti.“
