Nevyriausybinės organizacijos (NVO) nuolat kritikuoja bankus dėl to, kad jie deramai neįvertina klimato kaitos ir nesiima aktyvių veiksmų.
Naujausia iš tokių organizacijų – „Reclaim Finance“, kuri kartu su keliomis kitomis NVO, likus kelioms dienoms iki lapkričio 11-ąją Azerbaidžano sostinėje Baku prasidėsiančios Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos COP 29, nusitaikė į Europos bankus.
Finansinė rizika
Toliau finansuodami iškastinio kuro projektus, net ir pereinant prie ekologiškos ekonomikos, bankai ir toliau sieja savo likimą su šia pramone.
2022-ųjų spalį ataskaitoje NVO „Finance Watch“ paskaičiavo, kad 60 didžiausių pasaulio bankų esama apie 1,35 trln. dolerių (1,25 trln. eurų) iškastinio kuro turto.
Anot „Finance Watch“ vyriausiojo ekonomisto Thierry Philipponnat (Tjeri Filipona), nuo to laiko didesnių pokyčių neįvyko.
Problema ta, kad „nėra scenarijaus, pagal kurį po 50 metų iškastinis kuras turėtų kokią nors vertę“, sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Praėjusiais metais Dubajuje vykusiame COP 28 susitikime valstybės susitarė palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro.
Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad iki 2030 metų naftos, dujų ir anglies paklausa pasieks aukščiausią lygį.
Paryžiaus Nantero universiteto ekonomikos profesorė Laurence Scialom (Lorans Sijalom) įspėjo, kad „per naktį pablogės visos turto klasės“.
Ji įspėjo, kad bankų, kurių portfeliuose yra iškastinį kurą naudojančių bendrovių akcijų ir obligacijų, vertė sumažės, o iškastinį kurą naudojančioms bendrovėms gali kilti kredito rizika, nes sumažės sektoriaus pelningumas.
Anot L. Scialom, iškastinio kuro pramonė bankams yra „finansinė uždelsto veikimo bomba“, ir jie vis dar nepakankamai įvertina šį pavojų.
Būsto hipotekos paskoloms taip pat gresia pavojus.
JAV konsultacinė bendrovė „Bain & Company“ pernai įspėjo, kad miškų gaisrai, sausros ir kiti klimato pavojai kelia grėsmę 10–15 proc. 50 didžiausių pasaulio bankų turimų nekilnojamojo turto portfelių vertės.
Reputacinė ir teisinė rizika
Tokių nevyriausybinių organizacijų kaip „Finance Watch“ ir „Reclaim Finance“ atliktais tyrimais, kuriuose vertinamas bankų skolinimas atsižvelgiant į klimato kaitą, nuolat naudojasi žiniasklaida ir tai ėmė kenkti jų viešajam įvaizdžiui.
Kitos grupės, norėdamos atkreipti dėmesį į skolintojų elgesį, pasirinko tiesioginius veiksmus, pavyzdžiui, trukdė akcininkų susirinkimams arba rengė demonstracijas prie būstinių pastatų.
Šios „įvardijimo ir sugėdinimo“ kampanijos gali būti galingas spaudimo grupių ginklas, kadangi bankai labai priklauso nuo klientų pasitikėjimo.
Nevyriausybinės organizacijos jau apskundė iškastinį kurą gaminančias įmones teismui, o didžiausias pasisekimas iki šiol buvo 2021-aisiais „Friends of the Earth“ Nyderlandų skyriaus pasiekta pergalė prieš „Shell“.
Hagos apygardos teismo teisėjai prieš trejus metus nusprendė, kad „Shell“ privalo iki 2030 metų 45 proc. sumažinti anglies dioksido išmetimą, kadangi ji prisideda prie rimtų klimato kaitos padarinių.
Šis sprendimas buvo laikomas istorine klimato kaitos aktyvistų pergale, nes tai buvo pirmas kartas, kai įmonė buvo priversta suderinti savo politiką su 2015-ųjų Paryžiaus klimato kaitos susitarimais. „Shell“ šį sprendimą apskundė.
Dabar aktyvistai atsigręžia į bankus.
Šių metų sausį Nyderlandų organizacijos „Friends of Earth“ Nyderlandų skyrius pradėjo bylą prieš didžiausią Nyderlandų banką ING dėl to, kad jis finansuoja itin taršias įmones.
Vasarį „Friends of Earth“, „Oxfam France“ ir dar viena NVO pateikė ieškinį bankui „BNP Paribas“, kaltindamos jį prisidėjus prie klimato kaitos, nes jis finansuoja iškastinio kuro įmones.
Valerie Demeure (Valeri Demer), kuri bendrovėje „Ofi Invest Asset Management“ vadovauja tvariojo finansavimo klausimų tyrimams, sakė, kad šie atvejai tėra tik „neabejotina virtinės atvejų pradžia“.
Nuo 2017-ųjų didžiosios Prancūzijos įmonės privalo imtis veiksmingų priemonių, kad jų tiekimo grandinėse būtų gerbiamos žmogaus teisės ir kuo labiau sumažinta žala aplinkai.
