JAV esančio Delavero universiteto ataskaitoje apskaičiuota, kad dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos poveikio praėjusiais metais pasaulinė gamybos apimtis sumažėjo 6,3 proc., skaičiuojant pagal gyventojų skaičių.
Šie skaičiai atspindi tiek tiesiogines klimato kaitos pasekmes, pavyzdžiui, žemės ūkio ir gamybos trikdžius, sumažėjusį našumą dėl didelio karščio, tiek šalutinį poveikį pasaulinei prekybai ir investicijoms.
„Dėl klimato kaitos pasaulis nuskurdo trilijonais dolerių ir didžioji šios naštos dalis tenka neturtingoms šalims“, – sakė pagrindinis autorius Jamesas Risingas (Džeimsas Raisingas) iš Delavero universiteto.
„Tikiuosi, kad ši informacija padės išaiškinti, su kokiais iššūkiais jau šiandien susiduria daugybė šalių ir kokios paramos joms skubiai reikia šiems iššūkiams spręsti“, – pridūrė jis.
Skaičiuojant neatsižvelgiant į poveikį, kurį patiria vidutinis žmogus, 2022 metais pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) nuostoliai sudarė 1,8 procento – apie 1,5 trilijono JAV dolerių (1,37 trilijono eurų).
„Skirtumas tarp šių dviejų skaičių atspindi netolygų poveikio pasiskirstymą, kuris daugiausia pasireiškia mažas pajamas gaunančiose šalyse ir atogrąžų regionuose, kurie paprastai turi daugiau gyventojų ir mažesnį BVP“, – sakoma autorių pareiškime.
Mažiausiai išsivysčiusios šalys patyrė didesnį pagal gyventojų skaičių apskaičiuotą BVP nuostolį – 8,3 procento. Ypač nukentėjo Pietryčių Azija ir Pietų Afrika – atitinkamai 14,1 proc. ir 11,2 proc. jų BVP.
Kita vertus, kai kurios išsivysčiusios šalys gavo naudos. Dėl šiltesnių žiemų Europoje praėjusiais metais grynasis BVP padidėjo beveik penkiais procentais.
Tačiau ataskaitoje įspėjama, kad ši nauda gali sumažėti, nes švelnesnes žiemas keičia karštesnės vasaros.
Praėjusiais metais Egipte vykusiose COP27 derybose šalys susitarė įsteigti specialų fondą, kuris padėtų pažeidžiamoms šalims susidoroti su klimato nelaimių ir ekstremalių oro sąlygų sukeltais nuostoliais ir žala.
Nors neseniai buvo susitarta dėl kai kurių detalių, šis fondas, ypač tai, kas ir kiek į jį mokės įmokų, bus svarbus derybų klausimas šių metų COP28 derybose Dubajuje, kurios prasidės ketvirtadienį.
Ataskaitoje teigiama, kad per pastaruosius 30 metų mažas ir vidutines pajamas gaunančios šalys iš viso prarado 21 trilijoną JAV dolerių (19,17 trilijono eurų) kapitalo ir BVP – maždaug pusę viso 2023 metų besivystančių šalių BVP.
Autoriai nurodo, kad nuostoliai yra apytiksliai įverčiai, nes analizėje neatsižvelgiama į ne rinkos nuostolius ir poveikį.
