Viena didžiausių 2015-ųjų Paryžiaus klimato konferencijos problemų – kaip rasti realius švarios energetikos, transporto ir viso kito ūkio finansavimo šaltinius trečiojo pasaulio šalyse, nes jos neturi tam pinigų ir išvis sunkiai sugeba aprūpinti sparčiai gausėjančius savo gyventojus. Pramoninės šalys suskaičiavo, kad tam reikės milijardinių dotacijų, todėl dabar Paryžiuje bus bandoma rasti būdų, kaip tuos pinigus surinkti ir paskirstyti.
Be to, reikia spręsti, ką daryti su dabartinio Jungtinių Valstijų prezidento Donaldos Trumpo pozicija, nes jis nusprendė, kad Paryžiaus klimato susitarimo tikslai ir jų įgyvendinimo metodai kenkia Amerikos ekonomikai ir todėl jis atsisako toliau jame dalyvauti. Savo ruožtu prezidentas E.Macronas bei kitos didžiosios pramoninės Europos ir Azijos valstybės pareiškė, kad stengsis ir toliau įgyvendinti 2015-ųjų Paryžiaus sutartį.
„Visai nesvarbu, kad D. Trumpas pasitraukė iš Paryžiaus sutarties, nes privatus sektorius nepasitraukė, to nepadarė viešasis sektorius, universitetai, mokslininkai ir inžinieriai nepasitraukė. Niekas nepasitraukė. D. Trumpas pašalino save iš Paryžiaus susitarimo. Taigi dėl to nėra ko jaudintis. Mes perimsime įsipareigojimus ir tęsime toliau. Kovosime ir sukursime puikią ateitį mūsų vaikams ir anūkams, nes tai mūsų atsakomybė ir niekas mūsų nesustabdys“, – tikino Gamtosaugos judėjimo „R20“ įkūrėjas, buvęs Kalifornijos gubernatorius Arnoldas Schwarzeneggeris.
