Pastaraisiais metais Vakaruose netrūksta teroristinių išpuolių – bet ne tik Paryžiuje, Londone ar Nicoje, kur prisidengę islamu siautėjo radikalai.
Atakų, kai dešinieji ekstremistai puola, žaloja ir žudo musulmonus – vien dėl to, kad jie yra musulmonai – irgi labai daug.
O savo knygoje, kurioje, anot garsaus religijotyrininko Rezos Aslano, „iš arti parodoma, kaip verslo, politinių ir religinių organizacijų tinklas naudojasi pašvinkusiu fanatizmu“, 32 metų N.Leanas daro logišką išvadą: baimė reiškia pelnas.
Džordžtauno universitete Vašingtone arabų studijų magistro laipsnį įgijusio rašytojo, skelbiančio komentarus „Los Angeles Times“, „The Washington Post“, CNN, teigimu, tai geriausiai žino dešiniųjų ar kraštutinių dešiniųjų pažiūrų aktyvistai.
„Tie sukčiai, tinklaraštininkai, politikai ir religiniai lyderiai jau daug metų sunkiai pluša, kad įtikintų amerikiečius, jog musulmonai yra priešai. Toks prekeivių baime planas pavyko“, – teigia N.Leanas.
Rašytojas primena Anderso Behringo Breiviko, kuris 2011 metais nužudė 77 žmones, o prieš tai paskelbė manifestą apie tariamą musulmonų invaziją į Europą, atvejį. Tame 1,5 tūkst. puslapių manifeste norvegas skelbė daugybę nuorodų į amerikietiškos islamofobijos pramonės produktus.
„Taip, netiesiogiai, bet tie propagandininkai tikrai kalti dėl tragedijos Norvegijoje. Šis atspaudas juos lydės visą likusį gyvenimą“, – 15min sakė N.Leanas.
Pumpuoja mitus apie musulmonus
– Savo knygoje tyrėte Vakaruose, ypač JAV, suvešėjusią savotišką baimės pramonę, kuri generuoja didžiąją dalį antipatijų musulmonams ir islamui. Kaip ši pramonė veikia?
– Islamofobija, žinoma, nėra pramonės rūšis tradicine prasme. Bet tai tikrai yra tinklas, kurį sudaro keli žmonės ir organizacijos, 10 pastarųjų metų pumpuojančios antimusulmoniškus prietarus į viešąją erdvę.
Viskas įsibėgėjo maždaug 2010 metais, kai JAV buvo daug triukšmo dėl vadinamosios „Ground Zero“ mečetės netoli Rugsėjo 11-ąją atakuotų bokštų dvynių Niujorke.
Viskas įsibėgėjo maždaug 2010 metais, kai JAV buvo daug triukšmo dėl vadinamosios „Ground Zero“ mečetės netoli Rugsėjo 11-ąją atakuotų bokštų dvynių Niujorke. Žinoma, tai net neturėjo būti mečetė, tai turėjo būti islamiškas kultūros centras.
Man buvo labai įdomu išsiaiškinti, kad visa ta audra iš tiesų buvo dirbtinė. Keli keisti individai pasirūpino, kad projektas nebūtų įgyvendintas – tinklaraštininkai Pamela Geller ir Robertas Spenceris.
Didžiausia jų kartu vadovaujama organizacija – Amerikos laisvės gynimo iniciatyva (American Freedom Defense Initiative), kurią tyrėjai pripažįsta antimusulmonišką neapykantą kurstančia grupe. Dar yra „Sustabdykite Amerikos islamizaciją“.
Taip, pradėjau ten, bet tuomet ėmiau tiesti linijas: iš kur gaunami pinigai, su kuo jie bendradarbiauja? Tapo aišku, kad veikiama visoje šalyje – pavyzdžiui, platinami mitai apie ateinančią Musulmonų broliją, šarijos teisę.
Radau tokių žmonių kaip sąmokslo teorijų gerbėjas Frankas Gaffney iš Saugumo politikos centro ir Brigitte Gabriel, „ACT! for America“ įkūrėja, kurie pasirūpino, kad valstijose būtų blokuojami islamo įstatymai, nors jie čia niekada neegzistavo.
Visi tie asmenys platina tuos pačius siužetus ir visi jie gauna daug pinigų. Supratau, kad tai nėra organiškas šališkumas, nors visuomenėje visada yra baimių dėl „kitų“. Tai buvo ir yra konstruojama, ypač internete.
Propagandininkai – prie Baltųjų rūmų slenksčio
– Viskas prasidėjo nuo kelių žmonių, bet dabar ta „pramonė“ išplėtė veiklą, ar ne? Jūsų knyga buvo išleista prieš penkerius metus, o islamofobijos banga tik dar galingesnė.
– Tikrai taip. Tai vis didesnė problema. 2012-aisiais kai kurie žmonės man sakė, kad mano knygos turinys skamba kaip sąmokslo teorija – esą jei tikrai veikia islamofobijos pramonė, tai kodėl tuomet ji turi gana mažai įtakos?
Žinoma, mano knygoje įrodymų ir taip nemažai. Aš ir rašiau, kad tinkamai pasisukus politinei atmosferai tie žmonės gali ateiti į valdžią.
O dabar, po populizmo bangos Europoje ir JAV bei po Donaldo Trumpo pergalės prezidento rinkimuose, būtent ir matyti, kad islamofobija įsikraustė į Baltuosius rūmus.
Islamofobijos pramonė dabar yra pasiekusi Ovalųjį kabinetą. Per rinkimų kampaniją Trumpas pasiūlė įvesti draudimą laikinai įsileisti į JAV žmones iš septynių musulmoniškų valstybių, dėl kurio dabar, žinia, vyksta ginčai.
Trumpas, paskelbdamas apie pasiūlymą, citavo Saugumo politikos centro, kuriam vadovauja jau minėtas Frankas Gaffney, vis kalbantis apie šariatą Amerikoje, darbus.
Gaffney skleidžia įvairias teorijas: kad Hillary Clinton kampanijos vadovas susijęs su Musulmonų brolija, kad Barackas Obama yra pasislėpęs musulmonas.
Jis aiškino, kad Obama propaguoja islamo fašizmą, nes Raketinės gynybos agentūros logotipe neva atsirado islamiškas pusmėnulis.
Tokie žmonės visur mato islamo grėsmę. Bet ne tik tai svarbu – reikia atkreipti dėmesį ir į faktą, kad Gaffney labai artimai susijęs su Trumpo patarėja Kellyanne Conway. Taigi ryšių daug.
Islamofobijos pramonė dabar yra prie pat valdžios. Tai gąsdina ir parodo, kaip įmanoma išmanevruoti, išnaudoti situaciją ir populistinius išsigandusios visuomenės instinktus.
Žinome, kad „Breitbart“, portalas, kuriam anksčiau vadovavo bene pagrindinis Trumpo ideologas Stephenas Bannonas, skelbia Geller, Spencerio, Gabriel, Gaffney skleidžiamą neapykantą. Jie vaizduojami kaip profesionalūs islamo ekspertai, nors taip tikrai nėra.
Ši islamofobijos pramonė dabar yra prie pat valdžios. Tai gąsdina ir parodo, kaip įmanoma išmanevruoti, išnaudoti situaciją ir populistinius išsigandusios visuomenės instinktus.
Draugauja evangelikai, žydų ortodoksai ir naujieji ateistai
– Šiuo atveju tai pramonei palankus ir JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as, aktyvus krikščionis. O savo knygoje ir rašote, kad islamofobiją Amerikoje aktyviai palaiko evangelikai, taip pat Izraelio nausėdijų politikos šalininkai.
– Islamofobijos skatinimu užsiima ne tik Geller, Spenceris ir panašūs žmonės. Viskas daug komplikuočiau, o svarbų vaidmenį vaidina religinė ideologija – itin konservatyvūs, kraštutinių dešiniųjų pažiūrų krikščionys, musulmonus vadinantys ne tik priešais šiame pasaulyje, bet ir konkurentais dėl vietos rojuje.
Yra ir proizraelietiškas kampas, tačiau turiu pridurti, kad pastaraisiais metais išplito ir vadinamoji liberali islamofobija, pasireiškianti per ateizmą. Kalbu apie tokius žmones kaip Richardas Dawkinsas, Billas Maheris, Samas Harrisas, Ayaan Hirsi Ali.
Visi jie sako: „Palaukite, aš – ne konservatorius, aš – liberalas, aš progresyvus.“ Bet iš tiesų šiuos žmones net nesąžininga priskirti prie ateistų. Jie – naujieji ateistai, antiteistai. Jie savuoju ateizmu skleidžia antiislamišką propagandą.
„ACT! for America“ yra didžiausia antimusulmoniškos neapykantos skatintoja JAV, nuolat kalbanti apie šariato stabdymą.
Kalbant apie krikščioniškas grupes, jų įtaka pastaraisiais metais silpnėjo. Tokių žmonių, kaip Jerry Falwellas (jis mirė 2007 metais – red.), su Trumpu dirbęs Franklinas Grahamas, Ralphas Reedas, balsai silpnesni, nors 1994-aisiais jų „Krikščionių koalicija“ nulėmė respublikonų pergalę kadencijos vidurio rinkimuose.
Geriausias pavyzdys, kaip evangelikai skatina islamofobiją, yra „ACT! for America“. Ši organizacija yra didžiausia antimusulmoniškos neapykantos skatintoja JAV, nuolat kalbanti apie šariato stabdymą.
Jau minėjau Brigitte Gabriels, kurią, regis, įkvėpė toks Guy Rodgersas – krikščionis evangelikas. Šiandien 32 JAV valstijos iš 50 yra svarsčiusios priimti antišariato įstatymus, o keliolika valstijų netgi yra priėmusios tokius teisės aktus.
Svarbiausia, kad šariatas neegzistuoja niekur Amerikoje! Niekas nė nesistengia prastumti islamiškosios teisės.
Tuos įstatymus beveik be išimties surašė vienas vienintelis Davidas Yerushalmi, Geller ir Spencerio advokatas. Labai įdomu, kad tiek jis, tiek kiti žydai ortodoksai sudarė savotišką koaliciją su evangelikais ir naujaisiais ateistais prieš islamą.
Kitomis progomis tokios partnerystės tikrai nebūtų, o dabar draugauja žydai ortodoksai, evangelikai, naujieji ateistai ir paprasti kraštutinių dešiniųjų kaubojai.
Samo Harriso teorijos – bjaurios
– Minite naujuosius ateistus. Žinau, kad komentarais pykstatės su Harrisu. Jis yra rašęs, kad nėra tokio reiškinio kaip islamofobija. Cituoju: „Tai yra propagandinis terminas, saugantis islamą nuo sekuliarizmo ir suplakantis visą islamo kritiką su rasizmu bei ksenofobija.“
Harrisas taip pat teigia, kad tikrai sąžininga kritikuoti religiją. Jis pastebi, kad musulmonų pasaulyje grasinama karikatūrininkams, deginamos ambasados, kai, pavyzdžiui, mormonai užsako skelbimus žurnaluose.
Galiausiai, anot Harriso, jei kairieji nebūtų tokie politiškai korektiški, dešinieji fanatikai nebūtų vieninteliai, kalbantys apie politinio islamo keliamą pavojų. Kaip atsakytume į tokius teiginius?
– Harrisas yra šališkas neišmanėlis. Noriu tai pabrėžti. Mintis, kad nėra tokio reiškinio kaip islamofobija, yra labai pavojinga.
Jis niekada nepasakytų, kad nėra tokio dalyko kaip rasizmas prieš juodaodžius, kaip antisemitizmas. Bet jei kalbama apie nusistatymą prieš musulmonus, Harrisas nesismulkina. Jis atmeta faktą, kad musulmonai susiduria su tokiu pat šališkumu kaip ir rasinės bei etninės mažumos – juodaodžiai, žydai.
Tai pavojinga, bet nenauja. Per visą istoriją žmonės, kurie yra nusistatę prieš kokias nors visuomenės grupes, visada neigia nusistatymą. Jie neigia, kad toks šališkumas apskritai egzistuoja.
Mat jei jie įtikins kitus, kad nėra šališki, jie neva parodys, kad yra geresni nei kiti, pademonstruos, kad jie kovoja prieš tikėjimo sistemas, prieš smurtą. Bet juk mes visi racionaliai smerkiame smurtą.
Harrisas nesupranta, kad islamas nėra tiesiog žmonių galvose egzistuojanti tikėjimų kolekcija. Jis ne tiesiog kritikuoja religiją – taip daryti visiškai normalu, normalu ir kritikuoti blogai besielgiančius musulmonus.
Samui Harrisui ateizmas yra būdas pasirodyti geresniu nei kiti – suprask, visi tie vargšai tikintieji nieko nesupranta. Jie kvaili, jie – idiotai, ir visi, kurie gina tikinčiuosius – irgi.
Tačiau problema yra tai, kad religija yra daugiau nei tikėjimų kolekcija. Religija formuoja žmonių tapatybes, ji įaugusi į kultūrinę aplinką, į žmonių požiūrį į juos pačius.
O Harrisas teigia, kad reikėtų atskirai tikrinti musulmonus oro uostuose. Pirmiausia, kaip atrodo musulmonas? Antra, tai religinis profiliavimas. Harrisas taip pat teigia, kad mums reikėtų kankinti žmones. Ką tai reiškia?
Harrisas taip pat teigia, kad islamas yra visų blogų idėjų tėvas. Ką tai reiškia visiškai normaliems, įstatymus gerbiantiems, taikiems musulmonams, kurie tiki, kad islamas, atvirkščiai, yra gerų idėjų tėvas.
Harrisas tapo plačiu teptuku. Jis nori, kad žmonės galvotų, jog jis siūlo racionalią kritiką. Bet jam ateizmas yra būdas pasirodyti geresniu nei kiti – suprask, visi tie vargšai tikintieji nieko nesupranta. Jie kvaili, jie – idiotai, ir visi, kurie gina tikinčiuosius – irgi.
Jo bjaurūs pasiūlymai yra siaubingai arogantiški. Jei atvirai, džiaugiuosi, kad per pastaruosius dvejus metus Harrisas vis dažniau demaskuojamas. Vis daugiau žmonių supranta, kad tokios atakos kaip jo yra nepriimtinos.
Jis vertinamas vis labiau neigiamai, bet jis ir toliau vaizduoja save kaip apsišvietusį ir objektyvų. Ne, Harrisas yra neišmanėlis, Harrisas yra šališkas.
Jis visada pasikviečia į pagalbą Ayaan Hirsi Ali. Jis yra buvusi musulmonė iš Somalio, kuri kalba apie Afrikoje paplitusį moterų lytinių organų žalojimą ir sako, kad islamas yra blogis.
Hirsi Ali, kuri sukiojasi tarp naujųjų ateistų, sako, kad islamas yra nihilistinis mirties kultas, kurį reikia sunaikinti bet kokiomis priemonėmis, įskaitant karines. Juk tai atitinka raginimą surengti genocidą.
Tikiuosi, kad spaudimas naujiesiems ateistams didės ir jie atsidurs po istorijos kilimu kartu su kukluksklanu, neonaciais ir kitais rasistais.
Tačiau ji vis tiek vadina save racionalia ir nešališka. Kaip galima tuomet sakyti, kad pranašas Mohammadas buvo pedofilas, kad islamas yra mirties kultas, kurį reikia nušluoti nuo Žemės paviršiaus.
Tai yra neįtikėtina. Pilietinėje visuomenėje to neturėtų būti. Tikiuosi, kad spaudimas naujiesiems ateistams didės ir jie atsidurs po istorijos kilimu kartu su kukluksklanu, neonaciais ir kitais rasistais.
Man labai neramu, kad naujieji ateistai veikia liberalizmo, progresyvizmo, racionalumo vardu.
Baimės dirbtinai verčiamos neapykanta
– Tikriausiai skaitėte neseniai „The New York Times“ pasirodžiusį straipsnį apie JAV kylančią religinę kairę – kaip atsaką religinei dešinei. Niujorke praėjusį savaitgalį vyko antišariato demonstracija, kurią nustelbė kontrprotestuotojai. Ar sutiktumėte, kad tai naujų tendencijų pavyzdys? Kaip tas tendencijas vertinate?
– Taip, bet aš gyvenu Vašingtone, taigi – burbule. Čia vyksta visokių protestų ir atsakomųjų akcijų. Aišku, man patiko, kad tos „ACT! for America“ eitynės iš esmės žlugo – žmonės parodė, kad netoleruoja tokios neapykantos.
Vis dėlto man kyla abejonių, ar tokia banga išsilaikys, ar ji tvari. Gali būti, kad neapykantą kurstančios grupės paims viršų ir diktuos sąlygas plačiajai visuomenei.
Tikiuosi, kad vadinamieji religingi kairuoliai imsis iniciatyvos, bet netaps reakcingais. Jie turėtų ne tiktai reaguoti į fanatikų veiksmus, o patys inicijuoti veiksmus.
Galiausiai turėtų veikti ne tik religiniai kairuoliai – laikas perlipti tą susiskaldymą tarp kairės ir dešinės. Žinoma, dešinėje visokiausių sąmokslo teorijų kur kas daugiau, bet norėčiau, kad neapykanta nebūtų toleruojama visame spektre.
Žiūrėkite, neprivalome mėgti islamo, musulmonų, galime jų nekęsti, galime užduoti visus įmanomus klausimus. Bet negalime leisti, kad tai peraugtų į diskriminaciją. Dabar vykstantys atsakomieji protestai yra geras ženklas, rodantis, kad padėtis gali keistis.
– Rašote, kad musulmonai yra lengvi taikiniai, nors bent jau Amerikoje nuolat dirba su Federaliniu tyrimų biuru, o bendruomenės aktyviai sprendžia radikalėjimo problemą. Bet juk žmonės vis tiek mato, kad ekstremistai žudo islamo vardu. Negalima to ignoruoti.
– Daug kas priklauso nuo to, ką laikome islamofobija. Yra lingvistinių problemų, ar tai yra tas pats, kaip antimusulmoniškas šališkumas ir neapykanta.
Man islamofobija yra šališkumas prieš musulmonus ir jų diskriminacija dėl jų religinės tapatybės.
Šiaip jau reikėtų būti atsargesniems su kalba. Žiniasklaidoje pasitaiko pranešimų, esą, musulmonai vėl kažką padarė. Ne, tai netiesa – musulmonų pasaulyje yra 1,7 mlrd. Kažką padarė „Islamo valstybė“ (IS) ar „al Qaeda“.
Nesakyčiau, kad paprastas žmogus Amerikos glūdumoje, įsijungiantis televiziją, pamatantis, kad, suprask, musulmonai surengė išpuolį, ir padarantis išvadą, jog islamas yra smurtinė religija, yra šališkas. Reaguojama skausmu, baime, nerimu.
Žiniasklaidoje pasitaiko pranešimų, esą, musulmonai vėl kažką padarė. Ne, tai netiesa – musulmonų pasaulyje yra 1,7 mlrd. Kažką padarė „Islamo valstybė“ (IS) ar „al Qaeda“.
Tačiau dažniausiai tokie žmonės išvis nepažįsta nė vieno musulmono, nežino apie religiją, karus, todėl ir daro skubotas išvadas. Šiuo atveju svarbios žmonių baimės, o ne neapykanta, nors ji ir kyla iš baimių.
Kaip kalbėti apie teroristinius išpuolius ir juos suprasti neįkrintant į šališkumo spąstus? Kaip nekęsti atakų be neapykantos musulmonams? Šis klausimas labai aktualus, bene svarbiausias.
Atsakymas – konkretumas. Gebėjimas suvokti, kad islamas yra didžiulė pasaulinė religija.
Suvokti, kad penki „al Qaeda“ ar IS nariai nereprezentuoja visiškos daugumos pasaulio musulmonų.
Būkime tikslūs: mes nekenčiame „al Qaeda“, nekenčiame IS, nekenčiame viso terorizmo ir ekstremizmo. Bet nekalbėkime apie „musulmonų terorizmą“, „islamo terorizmą“, „smurtaujančius musulmonus“.
Būtent tokiu būdu racionalios baimės nukrypsta išankstinio nusistatymo ir neapykantos link.
A.B.Breivikas – krikščionių teroristas
– Savo knygoje nemažai vietos skiriate norvegui A.B.Breivikui, 2011-aisiais Osle ir Utiojos saloje pražudžiusiam 77 žmones. Rašote, kad žudiką, kaip aiškėja iš jo išplatinto manifesto, akivaizdžiai įkvėpė jūsų minėti propagandistai. Ką turėjote omenyje?
– Breiviko poelgis buvo tiesiog siaubingas. Utiojos saloje jis iššaudė 69 jaunus žmones, dalyvavusius progresyvios Leiboristų partijos jaunimo stovykloje. Neįtikėtinai baisu.
Jis savo manifeste rašė, kad musulmonai užima Europą, ir kaltino progresyvių partijų tolerantiškumą, imigracijos politiką, politinį korektiškumą. Manifeste jis cituoja ir Geller, ir Spencerį, ir Gaffney – beveik visus islamofobijos pramonės lyderius.
Amerikoje apie tokius ryšius labai daug rašyta, tik gal labiau akademiniuose rateliuose. Breiviko etiketė tuos ideologus lydės visą likusį gyvenimą.
– Kodėl, jūsų manymu, niekas jo nevadina krikščionių teroristu?
– Mano manymu, taip yra todėl, kad viešąją kalbą kontroliuojančios institucijos – žiniasklaida, vyriausybė – dažniausiai yra vadovaujamos krikščionių, tiek Amerikoje, tiek Europoje.
O patiems besti pirštu į save labai sunku. Sunku pasakyti, kad Breivikas yra krikščionių teroristas, nes jei taip padarytume, daug kas sukrustų: „Palaukite sekundėlę, aš – krikščionis ir aš – ne teroristas.“
Atitinkamai su musulmonais nesielgiama. Lengva kaltinti kitus žmones ir sakyti, kad visi musulmonai yra teroristai.
– Koks galėtų būti priešnuodis islamofobijai? Ar įmanomas šio reiškinio sunykimas?
– Kol kas optimizmo nedaug. Populizmo banga Vakaruose neslūgsta – bent jau Amerikoje tikrai taikomasi į mažumas, jų atstovai žudomi. Buvo atvejų, kai žmonės, žudydami musulmonus, šaukė Trumpo pavardę.
Pats prezidentas nėra atsakingas už tokius nusikaltimus, bet jis yra atsakingas už neapykantos kupinos retorikos, nukreiptos prieš imigrantus, prieš „kitus“, suklestėjimą. Kol tokie žmonės bus valdžioje, situacija negerės.
Dabar sakoma, kad „musulmonai godūs“, „musulmonai yra blogi“. Pasakykite tą patį apie žydus – juk tai nelaikoma priimtina retorika.
Islamofobija niekur nedings. Niekada. Nors norėtume manyti priešingai, niekur nedingo rasizmas prieš juodaodžius – jis jau nebe institucinis, tačiau vis dar egzistuoja. Antisemitizmas irgi gyvas. Taip bus ir su islamofobija, ypač dėl to, kad ji politizuojama.
Visada raginu žmones netylėti. Skamba kaip klišė, bet tai svarbu, nes taip perteikiama mintis, kad diskriminacija nėra priimtina. Pakeiskite žodį „musulmonas“ į žodį „žydas“ ar „afroamerikietis“ ir pažiūrėkite, kaip tai skamba.
Dabar sakoma, kad „musulmonai godūs“, „musulmonai yra blogi“. Pasakykite tą patį apie žydus – juk tai nelaikoma priimtina retorika. Netylėkime. Tokios pergalės bus mažos, bet galbūt vieną dieną neapykantos sumažės.
