Tapdamas JAV prezidentu, D.Trumpas atmetė „laisvojo pasaulio lyderio“ vaidmenį. Jis palankiai atsiliepė apie autokratinius lyderius iš tokių šalių kaip Saudo Arabija, Rusija ir Filipinai. Todėl nenuostabu, kad iš pat pradžių imta spėlioti, ar naujoji administracija tęs demokratijos skatinimo misiją.
Demokratinių vertybių skatinimas nėra JAV paslauga laisvės išsiilgusiems pasaulio žmonės. Ši misija – teisinga, be to, naudinga JAV interesams. Vadinasi, toks D.Trumpo ir R.Tillersono sprendimas pirmiausia pakenktų JAV.
N.Bibbins Sedaca rašo, kad JAV lyderiai turėtų kuo greičiau nustoti vadovautis šiais keturiais klaidingais įsitikinimais.
Demokratijos skatinimas nenaudingas JAV ekonominiams ir saugumo interesams.
Demokratijos skatinimas padeda sukurti atskaitingesnes, mažiau korumpuotas ir skaidresnes visuomenes, tampančias geresne aplinka JAV investicijoms.
Dvi didžiausios grėsmės JAV saugumui – nesąžiningi režimai ir tarptautinės teroristinės organizacijos kyla iš tų šalių, kuriose laisvės indeksas žemiausias pasaulyje.
Kai amerikiečių verslininkai ir vyriausybė gali dirbti išvengdami kasdienės korupcijos ar įstatymų nesilaikymo, tampa lengviau patenkinti šalies ekonominius interesus.
Dvi didžiausios grėsmės JAV saugumui – nesąžiningi režimai ir tarptautinės teroristinės organizacijos – kyla iš tų šalių, kuriose laisvės indeksas žemiausias pasaulyje.
Tokie autokratiniai lyderiai kaip Kim Jong Unas Šiaurės Korėjoje, nerodantys jokio intereso tapti atskaitingais savo šalyse ar laikytis įstatymų, nuolat pažeidžia tarptautinio saugumo normas.
Be to, teroristinės organizacijos gimsta ir klesti tose valstybėse, kuriose autokratiniai lyderiai užgniaužia paprasčiausias pilietines ir politines laisves. O demokratinės šalys yra kur kas taikesnės, linkusios laikytis tarptautinių saugumo normų.
Žinoma, nereikia pamiršti, kad saugumo grėsmė kyla ir stipriose demokratinėse valstybėse, pavyzdžiui, Vakarų Europoje. Be to, JAV ne visada sutaria su demokratiškomis sąjungininkėmis.
Vis dėlto didžiausios JAV kylančios grėsmės neatsitiktinai gimsta nedemokratiškose šalyse.
Demokratijos skatinimas verčia administraciją elgtis taip, kaip ji nebūtinai nori.
Demokratijos skatinimo kritikai gali labai lengvai pasinaudoti nevykusių programų ir politikos pavyzdžiais. Jie sako, kad „demokratijos negalima skatinti ginklu – ją reikia skatinti parama rinkimuose“ ar „demokratija negali būti skatinama, jei žmonės nėra jai pasiruošę“.
Tokie argumentai – teisingi, tačiau šiuo atveju kalbama apie ankstesnių administracijų klaidas, o ne paties subjekto svarbą. Bet kuri administracija turi pasirinkimą, kaip skatinti demokratiją – kurti savo programas, retoriką ir politiką.
Sėkmingi JAV prezidentai skatino demokratiją skirtingais būdais ir įrodė, kad egzistuoja įvairios strategijos.
JAV pasaulinė lyderystė ir pagarba nepriklauso nuo demokratinio balso.
JAV, kaip pasaulio lyderių, vaidmuo jau keletą dešimtmečių buvo naudingas šalies ekonominiams interesams. Tačiau labai svarbu suvokti, kad lyderio vaidmuo kyla ne tik iš karinės, politinės ir ekonominės galios, bet ir moralinio balso.
JAV pasiryžimas kovoti už vertybes, kuriomis remiasi JAV ir tarptautinė teisinė sistema, visada buvo naudingas šalies reputacijai ir padėjo projektuoti savo galią pasaulyje.
JAV pasiryžimas kovoti už vertybes, kuriomis remiasi JAV ir tarptautinė teisinė sistema, visada buvo naudingas šalies reputacijai ir padėjo projektuoti savo galią pasaulyje.
Pasaulis jau ilgą laiką tikisi, kad JAV priešinsis autoritarizmui, žmogaus teisių ir tarptautinių standartų pažeidimams. Dėl šios moralinės lyderystės JAV matoma kaip patikima pasaulio lyderė.
Vis dėlto JAV neturėtų skatinti demokratijos tik dėl reputacijos ar praktinių priežasčių. Tačiau nereikėtų nuvertinti antraeilių privalumų, gaunamų darant tai, kas teisinga.
Demokratijos skatinimas reiškia, kad pasauliui bus primestos amerikietiškos vertybės.
D.Trumpas aiškiai pasakė, kad jo administracija neprimes JAV vertybių kitų šalių visuomenėms. Tačiau prezidentas turėtų suvokti, kad demokratijos ir žmogaus teisių skatinimas nėra amerikietiškų vertybių primetimas.
Skatindamos demokratiją, JAV remia demokratinius balsus, kylančius iš kitų visuomenių. Visame pasaulyje matėme aktyvistų, kurie, savo šalyse kovodami už paprasčiausias laisves, imasi drąsių, dažnai pavojų gyvybei keliančių veiksmų.
Tie žmonės elgiasi taip ne todėl, kad bando šalyje įtvirtinti „amerikietiškas vertybes“. Jie, kaip ir bet kuris žmogus pasaulyje, nori būti laisvi. Vadinasi, JAV remia demokratiją ne tam, kad primestų savo vertybes, bet tam, kad paremtų vietinių ambicijas.
Vadinasi, JAV remia demokratiją ne tam, kad primestų savo vertybes, bet tam, kad paremtų vietinių ambicijas.
Verta apsvarstyti ir priešingą argumentą. Jei JAV tikrai nerimauja dėl savo vertybių primetimo pasaulio žmonėms, tai turėtų apsvarstyti bendradarbiavimo su neišrinktais lyderiais padarinius.
Bendradarbiaudamos ir užsimerkdamos prieš neišrinktus ir neatskaitingus lyderius, JAV pasaulyje padeda įsitvirtinti nesąžiningiems režimams.
Jei administracija teigia nenorinti kitoms tautoms primesti savo vertybių, ji turėtų klausytis eilinių gyventojų, o ne tik valdžią sugebėjusių sutelkti autokratinių lyderių.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad šių vertybių nebegalima vadinti amerikietiškomis. Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) ir regioninės organizacijos Europoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje propaguoja tas pačias demokratines vertybes.
Ši administracija per trumpą laikotarpį padarė daugybę užsienio politikos klaidų, o demokratijos skatinimo nutraukimas būtų dar viena.
