Beveik nekyla abejonių, kurį kandidatą palaiko dauguma Europos žmonių: B.Obama galėjo džiaugtis stratosferą siekiančiais populiarumo reitingais tarp europiečių nuo 2008 metų prezidento rinkimų kampanijos, bet ir dabar, po ketverių gana įtemptos ir nedžiuginančios kadencijos metų, jį palaiko beveik 70 proc. respondentų.
Tačiau sunku pasakyti, kad Europa būtų gavusi daug naudos iš B.Obamos prezidentavimo.
Neskaitant atsitiktinių pamokymų Europos Sąjungos (ES) lyderiams, jog jie privalo susitvarkyti savo ekonomiką, Jungtinės Valstijos praktiškai nesikišo į euro zonos skolų krizę ir debatus, kas geriau – griežtas taupymas ar skatinimas, nors šis klausimas yra esminė takoskyra Europos politikoje.
Per trejus 2012 metų kampanijos debatus B.Obama tik kartą probėgšmais paminėjo Europą.
Tuo tarpu Gvantanamo įlankos kalėjimas tebeveikia, o JAV kariai tebėra Afganistane. Dohos prekybos derybos tebėra įstrigusios ir nepadaryta beveik jokios pažangos siekiant sumažinti taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. Taigi iš kur tas populiarumas ir kas pasikeis po antradienio – jeigu iš viso bus kokių nors pokyčių?
ES diplomatijos šaltiniai yra patenkinti santykių su Amerika kokybe ir mano, jog ji menkai keisis, kad ir kas būtų išrinktas.
Derybos dėl galimos ES ir JAV laisvosios prekybos sutarties prasidėjo pernai lapkritį ir tikriausiai tęsis tiek vadovaujant B.Obamai, tiek jo varžovui respublikonui Mittui Romney.
Tačiau respublikonai Kapitolijuje kritiškai vertina faktą, jog tik dvi ES šalys – Jungtinė Karalystė ir Graikija – laikosi savo įsipareigojimų NATO skirti gynybai bent 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP). ES šaltiniai Jungtinėse Valstijose pripažįsta, kad gynybos problema gali tapti Amerikai ne mažiau opi kaip euro zonos krizė.
Kita vertus, aišku, kad JAV laiko ES partnere, o ne problema.
Vašingtone įsikūrusio konservatyvaus analitinio centro „Heritage Foundation“ atstovas Tedas Bromundas teigia, kad B.Obamos Baltieji rūmai yra „pirmoji administracija, nelaikanti Europos svarbiausia pasaulio dalimi“.
Jo nuomone, jeigu prezidentu taptų M.Romney, šis lyderis taip pat sutelktų dėmesį į ryšius su Indija ir JAV sąjungininkais Centrinėje bei Lotynų Amerikoje.
Jeigu pokyčiai būtų tokie maži, kodėl Europa žavisi B.Obamos darbu prezidento poste ir viliasi, kad jis bus perrinktas?
Akivaizdus JAV prezidento rinkimų žavesys – jog tai didžiausias ir labiausiai tviskantis politinis žaidimas pasaulyje.
JAV šiuo metu yra vienintelė demokratinė supervalstybė.
Iki rinkimų kampanijos pabaigos kiekvienas iš kandidatų bus surinkęs per milijardą dolerių. Planuojama, kad balsuos 120-130 mln. amerikiečių, tad abu kandidatai kiekvienam balsui išleis vidutiniškai 10 dolerių (27 litus).
Išradingiausios ir profesionaliausios rinkimų kampanijų strategijos dažnai sukuriamos Jungtinėse Valstijose, o vėliau pritaikomos politikos veikėjų visoje Europoje. Kampanijų komunikacijos metodai, polėkis ir drausmė taip pat buvo išrasti Amerikoje.
Jeigu 2008 metais vyko pirmieji tikrai internetiniai rinkimai – kai B.Obama organizavo interneto kampaniją eiliniams piliečiams, rinkdamas milijonų asmenų individualiai paaukotus pinigus, 2012 metais visų svarbiausias tapo socialinis tinklas „Twitter“.
Per Demokratų ir Respublikonų partijų suvažiavimus rugpjūtį ir rugsėjį buvo išsiųsta net 14 mln. „Twitter“ žinučių. Kai savo kalbą sakė M.Romney, per minutę buvo išsiunčiama apie 14 tūkst., o per prezidento žmonos Michelle Obamos pasisakymą – po 28 tūkst. žinučių.
Vėliau „Twitter“ karuose aukštesnė pavara buvo įjungta per trejus tiesioginius prezidentinius debatus, kai per minutę buvo parašoma vidutiniškai 150 tūkst. žinučių.
B.Obamos populiarumas didele dalimi nulemtas jo pirmtako ir oponentų politikos, kurią daugelis vertina neigiamai.
Tik nedaugelis ES šalių palaikė ankstesnio JAV prezidento George'o W.Busho karus Afganistane ir Irake, o dar mažiau teigiamai vertino jo kadenciją.
Europos politinis diskursas taip pat yra nukrypęs pora padalų į kairę, lyginant su JAV. Neseniai paklaustas, kuris Amerikos kandidatas jam labiau priimtinas, Prancūzijos lyderis atrėžė: „O kaip jūs manote?“ Tačiau prieš rinkimus vargu ar kokioje nors B.Obamos agitacinėje medžiagoje buvo paminėta, kad jį palaiko Prancūzijos lyderis socialistas.
Ir tiesų būtų sunku tikėtis, kad prezidentu tapęs M.Romney turėtų daug sąjungininkų Europoje.
Nors esama aiškių sąskambių Amerikos „Arbatėlės“ judėjimo ir Didžiosios Britanijos konservatorių kraštutinio dešiniojo euroskeptikų sparno retorikoje, Jungtinės Karalystės lyderis Davidas Cameronas veikiausiai tikisi B.Obamos perrinkimo.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Italijos premjeras Mario Monti, Ispanijos lyderis Mariano Rajoy ir kiti tikriausiai taip pat pateiktų F.Hollande'o atsakymą: „O kaip jūs manote?“
Jeigu B.Obama užsitikrintų antrąją kadenciją, tai paremtų pastovumo tendenciją ir padrąsintų ilgamečius Europos lyderius.
Nuo 2007–2008 metų finansų krizės pradžios tik nedaugelis ankstesnių lyderių liko prie savo šalių vairo. Iš Didžiajam dvidešimtukui (G-20) priklausančių šalių lyderių valdžioje išliko tik A.Merkel ir Kanados premjeras Stephenas Harperis.
