Tiesa, nereiktų pamiršti Talibo, kurio atstovai šią savaitę paviešino pareiškimą, ragindami jį „užbaigti politiką, kurią vykdė Respublikonų partija ir atitraukti Jungtinių Valstijų pajėgas iš Afganistanoir Irako“, praneša „The New York Times“.
Visas pasaulis nori patarti naujai išrinktam JAV prezidentui demokratui Barackui Obamai. Skambučiai jam iš viso pasaulio pasipylė dar rinkimų naktį – lapkričio 4-ąją – ir nenutyla iki šiol.
Visas pasaulis nori patarti naujai išrinktam JAV prezidentui demokratui Barackui Obamai. Skambučiai jam iš viso pasaulio pasipylė dar rinkimų naktį – lapkričio 4-ąją – ir nenutyla iki šiol.Jei pirmieji B.Obamos pokalbiai su užsienio valstybių lyderiais apsiribojo pažadais bendradarbiauti ateityje ir kvietimais apsilankyti, tie patys užsienio valstybių lyderiai ir jų pavaldiniai taip pat skambino naujojo galingiausios pasaulio vasltybės lyderio patarėjams norėdami patarti, kaip B.Obamos administracija turėtų vykdyti ir pakeisti Amerikos užsienio politiką.
Atrodo, kai kurios užsienio valstybės nusprendė pakeisti savo žaidmo taktiką B.Obamai dar nespėjus net būti inauguruotam. Antai trečiadienį Šiaurės Korėja pareiškė neketinanti leisti nepriklausomiems tarptautiniams ekspertams imti žemės pavyzdžių iš šalies pagrindinio branduolinio komplekso; Iranas sėkmingai išbandė naujas ilgo nuotolio raketas, kaip manoma galinčias pasiekti pietinę Europą; tuo tarpu Rusija atmetė Amerikos pasiūlymą, kuriuo tikėtasi numalšinti Rusijos baimes dėl plano įrengti priešraketinės gynybos sistemos elementus Lenkijoje ir Čekijoje.
Toks užsienio valstybių bombardavimas savo dėmesiu įprastas reiškinys bet kuriuo pereinamuoju laikotarpiu po to, kai išrenkamas naujasis šalies prezidentas, o senasis baiginėja savo kadenciją. Tačiau, kaip pažymi užsienio politikos ekspertai, dėl istorinės B.Obamos pergalės svarbos ir dėl užsienio valstybių lyderių vilčių, kad jis akivaizdžiai pakeis Jungtinių Valstijų užsienio politikos kursą, šis dėmesys dar didesnis.
„Iš savo draugų ir sąjungininkų išgirdome daug svarbių minčių“, – teigia B.Obamos patarėjas užsienio politikos klausimais Denis McDonoughas. – „Mes jas įdėmiai svarstome norėdami būti partneriu, kuris klausosi, nes naujai išrinktas prezidentas formuoja savo darbotvarkę taip, kad galėtų pastūmėti šalies interesus į priekį jau pačią pirmąją jo, kaip šalies vadovo, darbo dieną“. Tačiau D.McDonoughas taip pat pabrėžė, kad iki pat inauguracijos, įvyksiančios sausio 20 d., B.Obama pasiūlymų tik klausysis.
Likus net keliems mėnesiams iki prezidento rinkimų, vyresnieji B.Obamos patarėjai (tarp kurių – buvęs nacionalinio saugumo patarėjas Anthony Lake) susitiko su dviem Europos pareigūnais: Prancūzijos ambasadoriumi Vašingtone Pierre Vimontu ir Didžiosios Britanijos ambasadoriumi Nigeliu Sheinwaldu. Prancūzų ir britų diplomatai ragina B.Obamos komandą prieš pradedant kalbas dėl Irano, iš pradžių susėsti ir aptarti šį klausimą iš esmės – juos išgąsdino B.Obamos pasižadėjimas pradėti pokalbius su Irano be jokių išankstinių sąlygų.
Dabartinio JAV vadovo George W.Busho administracija nuolat neigė kalbas, esą ji siekia režimo pakeitimo Irane. Tačiau valstybės sekretorė Condoleezza Rice ir kiti svarbiausi šalies pareigūnai nesuteikė Teheranui jokių užtikrinimų, kad nesieks nuversti dabartinės valdžios ir viešai nuolat pabrėždavo, kad siekiant sustabdyti Irano branduolines ambicijas, „neatmetamos jokios galimybės“.
Naujai išrinktas viceprezidentas Josephas Bidenas teigė manąs, kad G.W.Busho administracija turėtų užtikrinti Irano valdžią nesiekianti nuversti režimo. J.Bideno įsitikinimu, šis užtikrinimas Naujai išrinktas viceprezidentas Josephas Bidenas teigė manąs, kad G.W.Busho administracija turėtų užtikrinti Irano valdžią nesiekianti nuversti režimo.turėtų būti dalis įvairių paskatinimų ir sankcijų paketo dalis, kurį Jungtinės Valstijos ir Europa pasiūlytų Iranui, tikėdamasi, kad pastarasis atsisakys savo branduolinių aspiracijų.
B.Obama, savo ruožtu, šiuo klausimu poziciją išdėstė ne taip aiškiai – dienraščiui „The New York Times“ dar rugsėjį jis sakė: „Manau, mums yra svarbu nusiųsti signalą, kad nesame užsispyrę nuversti režimą tik tam, kad jį nuverstume, bet kad tikimės pokyčių šios šalies elgesyje ir kad turime ir morkų, ir botagų, kurie bus naudojami norint tą elgesį pakeisti“.
Šią savaitę pusryčių su žurnalistais metu Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneris teigė tikįs, kad „B.Obamos asmenybė gali įnešti svarbių pokyčių“, kiek tai susiję su Vakarų santykiais Iranu. Tačiau B.Kouchneris taip pat paragino naująjį JAV prezidentą nepamiršti atsargumo, nes iki šiol dėtos transatlantinės pastangos palaužti Teherano branduolines ambicijas galėtų žlugti, jei Amerika nepakeis žaidimo.
Izraelis taip pat turi savo prašymų. Praėjusią savaitę B.Obamą pasveikino Izraelio premjeras Ehudas Olmertas, tuo tarpu J.Bidenas bendravo su pagrindiniais kandidatais, artimiausiu metu pakeisiančiais E.Olmertą – Tzipi Livni, Ehudu Baraku ir Bejanminu Netanyahu.
Aukštas Izraelio pareigūnas tvirtino, kad Izraelio valdžia nuolat susisiekia su B.Obamai artimais pagalbininkais. Tarp jų – su Denniu B.Rossu – buvusiu prezidento Billo Clintono įgaliotuoju pasiuntiniu Artimuosiuose Rytuose. „Mums svarbiausias – Irano klausimas“, – teigė pareigūnas, pridurdamas, kad Izraelis nori būti tikras, kad B.Obama pradės spręsti Irano klausimą kai tik bus inauguruotas. – „Negalime sau leisti vakuumo“.
Rusija taip pat jau pateikė pasiūlymą, labai artimą jai pačiai. Praėjusį penktadienį šalies užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško pareiškė, kad Maskva nedislokuos raketų Kaliningrade, jei B.Obama atsisakys G.W.Busho administracijos plano dislokuoti priešraketinės gynybos sistemos elementus Europoje. B.Obama teigė palaikysiąs idėją dislokuoti Lenkijoje ir Čekijoje priešraketinę gynybos sistemą, jei tai iš tiesų bus veiksminga ir optimalu kaštų atžvilgiu.
Kalbant apie Talibaną: nepanašu, kad B.Obama atsilieps į jo atstovų prašymą atitraukti JAV pajėgas iš Afganistano. Savo rinkimų kampanijos metu B.Obama teigė ketiną padidinti Jungtinių Valstijų karių, dislokuotų šioje šalyje, skaičių.
Vis dėlto, yra nemažai vietos ir kompromisams. Kartu su savo įprastine panieka G.W.Busho administracijai, Talibano atstovai savo kreipimesi į B.Obamą teigė „gerbkite žmonių teisę į nepriklausomybę ir nepažeiskite žmogaus teisių principų“.
„Trumpai tariant“, – rašoma Talibano atstovų kreipimesi – „jis turėtų vykdyti politiką, kurios pagrindinė žinia būtų taika karų išvargintam pasauliui“.
